„Mūsų tikslas yra grožis“, – tvirtina menininkė, dainininkė ir kompozitorė Lina Lapelytė, kalbėdama apie savo,dramaturgės Vaivos Grainytės ir teatro režisierės Rugilės Barzdžiukaitės bendrą požiūrį į kūrybą.
Šių menininkių sukurta opera „Geros dienos!“ puikiai įvertinta Lietuvoje ir užsienyje, o įžymioji opera-performansas „Saulė ir jūra“ laimėjo Venecijos bienalės „Auksinį liūtą“. Šis darbas taip pat pripažintas vienu stipriausių ir įspūdingiausių 21 amžiaus meno kūrinių.
L. Lapelytė gimė 1984 metais Kaune. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) studijavo smuiko specialybę, vėliau Londono menų universitete – garso meną, o Londono Karališkajame menų koledže – skulptūrą. Menininkės kūryba itin plati: nuo instaliacijų ir performansų iki operos.
Kas antras laiškas iš Paryžiaus
Po Kauno tvirtovės VIII forto slėnyje esančius Šilainių sodus vaikščiojanti L. Lapelytė šioje vietoje jaučiasi tarsi karalienė. Ji gyveno netoli esančioje Žaibo gatvėje, ten laiką leisdavo su geriausia drauge Sandra.
„Nusileisdavome į apačią, į kūdras, pelkes – jose augdavo dėlės ir tritonai. Ant pagaliuko gaudydavome dėles, dėdavome jas į stiklainius ir nešdavome tolyn nuo pelkės. Įsivaizduodavome, kad gelbėjame tritonus“, – vaikystę prisimena LRT TELEVIZIJOS laidos „Pasivaikščiojimai“ pašnekovė.
Gyvenimas Kaune nuo mažų dienų suformavo jos santykį su tikrove. L. Lapelytė mokėsi Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje, kurioje, kaip pati sako, ją ugdė puikūs pedagogai.
Dabar moteris gyvena Vilniuje, bet pastaruoju metu laiką leido skirtinguose pasaulio kraštuose.
„Ilgą laiką buvo Londonas. Gal dabar metams bus Berlynas. Porą paskutinių metų apskritai buvo labai daug [vietų]. Vienu metu buvo ir Paryžius. Galvojau: kas čia dabar vyksta? Kas antras emailas iš Paryžiaus. Tos trajektorijos gan atsitiktinės“, – pasakoja menininkė.
Visą laiką sau sąmoningai primindavau, kad auga mažos asmenybės ir jiems svarbu turėti šalia juos supančius suaugusiuosius, kad jie jaustųsi gerai.
Anksčiau, anot pašnekovės, trys jos vaikai net nespėdavo sureaguoti, kad šeimai reikės kuriam laikui išsikraustyti į kitą šalį, bet situacija pasikeitė, kai jie paaugo.
„Nebegaliu beveik suaugusių žmonių imti ir kur nors teleportuoti. Būnant menininku yra rizika pamiršti kasdienį gyvenimą, kai tavęs kažkur nori. Visą laiką sau sąmoningai primindavau, kad auga mažos asmenybės, kurioms svarbu jas supantys suaugusieji, kad jos jaustųsi gerai“, – mintimis apie šeimą dalijasi L. Lapelytė.
Labiau aktyvuotoja nei aktyvistė
L. Lapelytė muzikinę klausą išlavino grodama smuiku. Turbūt būtent dėl šio instrumento, kaip pati svarsto, menininkei tapo artima „noise“ arba triukšmo žanro muzika.
„Smuikas yra toks irzlus instrumentas – grodamas girdi visokius garselius. To, kas truputėlį toliau, visų traškesių negirdi. Kai klausai įrašo, viskas labai švariai skamba, bet garsas būna nešvarus, kai klausai sau prie ausies“, – dalijasi ji.
Menininkė prisimena, kad po LMTA smuiko specialybės studijų jai buvo itin įdomu studijuoti garso meną Londono menų universitete.
„Įrašinėjau garsą filmams, dokumentikai, su kino komanda keliavome po Pietų Afriką, bet tada supratau, kad kūrybinis aspektas man yra svarbiausias – pačiai generuoti turinį. Dabar mano praktika, muzikos amatas labai padeda dirbti su žmonėmis. Gaunu labai daug pakvietimų iš įvairių muziejų ir institucijų dirbti su didelėmis žmonių grupėmis“, – kalba L. Lapelytė.
Operos-performanso „Saulė ir jūra“ autorės sulaukdavo klausimo, ar yra aktyvistės. Anot L. Lapelytės, jos veikiau yra aktyvuotojos negu aktyvistės.
„Mūsų kūrinys galbūt aktyvuoja veikti kitus. Mes pačios nesame tie žmonės, kurie organizuotų piketus. Visada paremiame, bet yra pasiskirstymas. <...> Man atrodo, labai svarbu palaikyti, paremti ir galvoti, kad vis dėlto siekiame gero. Turime žinių ir žinome, kaip padaryti. Vis tiek mūsų tikslas yra grožis“, – mintimis dalijasi ji.
Gegužės 1 dieną L. Lapelytė atidarys personalinę parodą Berlyne, garsiajame šiuolaikinio meno muziejuje „Hamburger Bahnhof“. Jame bus kuriamas naujas menininkės darbas, kuriame žmonės dainuos ir statys.
„Toks architektūrinis performanso projektas. Paroda vyks 9 mėnesius, kurioje 4 dienas per savaitę dainuos 12 dainininkų ir statys. Gyvas veiksmas“, – komentuoja menininkė.
Plačiau – vaizdo įraše.
Parengė Emilis Jakštys.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
