Žmogaus cirkadinis ritmas – arba natūralus miego ir budrumo ciklas – atlieka svarbų vaidmenį saugant sveikatą. Reguliarus cirkadinis ritmas padeda kasnakt pakankamai išsimiegoti, stiprina imuninę sistemą, palaiko hormonų pusiausvyrą ir reguliuoja medžiagų apykaitą, rašoma portale „Medical News Today“.
Ankstesni tyrimai rodo, kad sutrikęs cirkadinis ritmas gali padidinti įvairių sveikatos sutrikimų riziką, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, metabolinį sindromą, nutukimą, 2 tipo diabetą ir demenciją, taip pat ir Alzheimerio ligą.
Naujas tyrimas, paskelbtas žurnale „Alzheimer’s and Dementia: The Journal of the Alzheimer’s Association“, parodė, kad vyresnio amžiaus žmonėms, kurių paros poilsio ir aktyvumo ritmas yra labiau fragmentuotas, gali mažėti smegenų tūris (vykti smegenų atrofija) tose srityse, kurios susijusios su atmintimi ir emocijomis ir dažniausiai pažeidžiamos sergant Alzheimerio liga.
Kas yra fragmentiškas poilsio ir aktyvumo ritmas?
Fragmentiškas ritmas – kaip dažnai žmogus per dieną pereina iš aktyvios būsenos į poilsio ir atvirkščiai. Žmonės, kurių ritmas labiau fragmentiškas, dažniau kaitalioja aktyvumo ir neveiklumo būsenas, o tie, kurių ritmas nuoseklesnis, turi ilgesnius nenutrūkstamus aktyvumo ar poilsio periodus.
Tyrimo metu mokslininkai analizavo 344 suaugusiųjų, kurių vidutinis amžius buvo 73 metai ir kurie neturėjo kognityvinių sutrikimų požymių, duomenis. Visi jie dalyvavo ilgalaikiame Baltimorės senėjimo tyrime.
Dalyvių buvo prašoma iki savaitės nešioti ant riešo akselerometrą, kuris fiksavo jų 24 valandų poilsio ir aktyvumo ritmą – judėjimą ir nejudrumą. Taip pat buvo atlikti magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimai, vertinant tris smegenų sritis, dažniausiai paveikiamas Alzheimerio ligos.
Mokslininkai siekė geriau suprasti, kaip kasdieniai aktyvumo ir poilsio ritmai susiję su smegenų struktūros pokyčiais laikui bėgant. Akselerometrų duomenys leido įvertinti, kiek fragmentiškas yra kiekvieno dalyvio paros ritmas.
Mažiau fragmentiškas ritmas – didesnis smegenų tūris
Tyrimo pabaigoje nustatyta, kad dalyviai, kurių paros ritmas buvo nuoseklesnis (mažiau fragmentiškas), turėjo didesnį smegenų sričių, susijusių su atmintimi, tūrį ir mažesnį migdolinio kūno susitraukimą, kuris svarbus emocijoms.
Šios smegenų sritys yra ypač pažeidžiamos sergant Alzheimerio liga. Tyrimo rezultatai rodo, kad žmonės, kurių poilsio ir aktyvumo ritmas yra stabilesnis, laikui bėgant patiria mažesnius struktūrinius smegenų pokyčius. Taip pat duomenys leidžia manyti, kad sutrikęs ritmas gali atsirasti anksčiau nei smegenų struktūros pokyčiai, o tai kelia prielaidą, kad fragmentiškesnis ritmas gali prisidėti prie neurodegeneracijos.
Ekspertai pabrėžia, kad šie rezultatai sustiprina ryšį tarp cirkadinio ritmo ir smegenų sveikatos senstant. Smegenų tūrio išsaugojimas yra glaudžiai susijęs su atmintimi, savarankiškumu, emocine savijauta ir bendra gyvenimo kokybe vyresniame amžiuje.
Jei pavyktų nustatyti veiksnius, padedančius apsaugoti smegenų struktūrą, atsirastų galimybė imtis prevencinių priemonių dar prieš pasireiškiant ryškiems kognityviniams simptomams. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad šis tyrimas rodo ryšį, bet neįrodo tiesioginės priežasties – negalima tvirtinti, kad fragmentiškas ritmas tiesiogiai sukelia smegenų nykimą.
Kaip palaikyti reguliarų paros ritmą?
Norint palaikyti smegenų sveikatą senstant, rekomenduojama siekti kuo reguliaresnio dienos režimo:
- Keltis kasdien panašiu metu;
- Ryte gauti pakankamai natūralios šviesos;
- Dienos metu išlikti fiziškai aktyviems;
- Laikytis pastovaus valgymo ir miego grafiko;
- Vengti ilgų pogulių dienos metu;
- Nevartoti kofeino ar alkoholio prieš pat miegą.
Taip pat svarbu pasitarti su gydytoju dėl tokių problemų kaip miego apnėja, nemiga, depresija ar vaistai, kurie gali trikdyti miegą ir budrumą dienos metu.
Pagrindinė žinutė paprasta: kuo nuoseklesnis ir stabilesnis dienos bei nakties ritmas, tuo palankesnis jis bendrai sveikatai – net jei dar nėra galutinai įrodyta, kad jo gerinimas tiesiogiai apsaugo nuo smegenų atrofijos.
