Beveik prieš metus Panevėžyje, Šermukšnių gatvėje, buvo atidarytas skveras miesto garbės piliečiui Arvydui Šliogeriui. Šiandien filosofo idėjos naujai permąstomos teatro scenoje.
Režisierius ir dramaturgas Orestas Razumas pabrėžia, kad Šliogeris yra vienas svarbiausių nepriklausomos Lietuvos filosofų, tačiau jo idėjos vis dar retai atsispindi kultūroje.
„Šliogeris yra, be abejonės, vienas didžiausių, jei ne didžiausias nepriklausomos Lietuvos filosofas. Iki šiol ne tik teatre, bet ir apskritai kultūros lauke nėra sukurta daug pasakojimų apie jį. Mes nebandome sukurti pasakojimo apie patį filosofą – atsispiriame nuo jo idėjų. Toks dialogas, galbūt, net prasmingesnis“, – sako O. Razumas.

Panevėžio teatras „Menas“ kasmet kviečia jaunuosius kūrėjus kurti spektaklius, atspindinčius miesto tapatybę. Taip šiame mieste atsidūrė iš Kauno kilęs filosofijos studentas O. Razumas. Pasak jo, kalbėti apie miestų tapatybę nėra paprasta.
„Būdamas iš Kauno, negalėčiau nebanaliai atsakyti, kokia yra Kauno tapatybė. Sakyti, kad Kaunas yra tik „Žalgiris“ ar tarpukaris, reikštų stipriai supaprastinti tikrovę. O koks yra Panevėžys? Man atrodo, tai gyvas miestas – čia veikia ne vienas teatras, gyvena daug jaunų žmonių, kuriančių prasmingus gyvenimus. Tai tikrai nėra provincija ar pamiršta vieta. Galbūt būtent tai ir norime parodyti savo spektaklyje“, – aiškina jis.
A. Šliogerio filosofijoje svarbi vieta tenka savitiems terminams ir naujadarams. Viena esminių sąvokų – filotopija, reiškianti meilę vietai. Pasak režisieriaus, naujasis spektaklis yra savotiška filotopijos išraiška Panevėžiui.
O koks yra Panevėžys? Man atrodo, tai gyvas miestas – čia veikia ne vienas teatras, gyvena daug jaunų žmonių, kuriančių prasmingus gyvenimus.
„Spektaklis yra apie Panevėžį ir šeimą, gyvenančią šiame mieste. Jame keliamas klausimas apie pasirinkimą – likti ar išvykti – ir kaip tai formuoja žmogaus tapatybę. Tai iš esmės yra pasakojimas apie filotopiją“, – teigia O. Razumas.

Filosofinės tragikomedijos „Bulvės metafizika“ veikėjai susiduria su absurdiška situacija: mirus tėvui paaiškėja, kad jo negalima laidoti šeimos kape. Ši aplinkybė išbalansuoja gedinčius artimuosius ir tampa atspirties tašku apmąstyti netektį, prasmės paieškas ir namų reikšmę – temas, artimas Šliogerio filosofijai.
Aktorius Ovidijus Kazarinas pasakoja, kad jo įkūnijamas personažas yra miręs.
„Niekas nežino, kaip jis atrodo tarp gyvųjų, kaip pats suvokia gyvus žmones. Ilgai ieškojau tinkamos būsenos – tarsi judėjimo per tirštą terpę. Kai ją pajutau, viskas tapo paprasta. Tada galiu tiesiog būti „čia ir dabar“, – tikina jis.
Aktorė Elona Karoblytė taip pat pabrėžia buvimo akimirkoje svarbą.

„Aktoriui svarbu būti „čia ir dabar“. Šliogeris šią būseną įvardija kaip „čia–dabar“. Tai nuolatinė paieška“, – tikina E. Karoblytė.
Spektaklio „Bulvės metafizika“ premjera įvyks gegužės 2 ir 3 dienomis Panevėžyje.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.









