Menotyrininkei Ramutei Rachlevičiūtei po dešimtmečio archyvinės medžiagos tyrinėjimo, nuoseklaus ir atkaklaus darbo pavyko išleisti knygą apie vieną ryškiausių 20 amžiuje Lietuvoje kūrusių moterų – Olgą Švedę Dubeneckienę-Kalpokienę.
Knygos apie O. Švedę Dubeneckienę Kalpokienę – šokėją, dailininkę, ryškią 20-ojo amžiaus asmenybę – autorei, menotyrininkei R. Rachlevičiūtei beveik dešimtmetį vis nepavykdavo gauti finansavimo knygai parengti ir išleisti.
„Ekspertai iš dalies manė, kad tai marginalinė, egzotiška figūra, kuri yra žymių dviejų Lietuvos vyrų – tapytojo Kalpoko ir architekto Dubeneckio – žmona. Toj prizmėj buvo žiūrima viskas, net ir jos indėlis į choreografijos istoriją. Tuo tarpu, ji yra pirmos baleto studijos, kuri pradėjo rengti Kauno valstybės teatrui baleto šokėjas“, – pasakoja knygos sudarytoja.
Tačiau R. Rachlevičiūtė šia knyga siekia įrodyti priešingai – Olga buvo ryški savo laiko kūrėja, ne tik garsių vyrų žmona. Ji reiškėsi įvairiose kūrybos srityse, šoko baletą ir pati mokė būsimąsias balerinas, buvo viena pirmųjų Lietuvos teatro dailininkių, tapytoja.
„Be galo talentinga, pasakyčiau net kilminga – Švedė pavardė, Peterburge tai skamba. Ji ir balerina, ir baleto mokytoja, pedagogė, teatro dailininkė, portretų kūrėja, Kalpoko, Petrausko, Galaunienės. Ji yra labai visapusiškas žmogus, bet prie visos meilės savo objektui, galiu pasakyti, kad tikrai matosi, kad mėgo tą gerą gyvenimą, ir kartais tiesiog atsiremdavo į kurį nors iš savo vyrų. Jai uždirbti pinigų nebuvo itin svarbu“, – sako R. Rachelvičiūtė.
Tačiau, pasakoja R. Rachlevičiūtė, sudaranti knygą reikėjo medžiagos pasipriešinimą, kai faktai lyg žinomi, jų daug, tačiau jie niekaip nesusidėlioja. Tačiau tą pasipriešinimą pavyko įveikti – gauti dokumentus iš Rusijos ir atsakyti į klausimą, kodėl tiek daug faktų nesutampa.
„Nesidėlioja niekaip ta chronologija ir galvoju, ar ji čia tokia chaotiška asmenybė, ar kas čia yra. Ir paaiškėjo paprasta priežastis – ji tiesiog save pajaunino 6 metais. Ir tuomet, kai rašai biografiją, tu turi nepaminėti kelintais metais baigi gimnaziją, kur iš karto po gimnazijos mokaisi. Tu turi iš vienos pusės lyg ir suvelti tą pasakojimą. Padėjo gauti dokumentą, kur aiškiai parašyta, kad ji gimė ne taip, kaip mes esame įpratę – 1891-aisiais, – o 1885-aisiais“, – apie atradimą pasakoja knygos sudarytoja.
Savo kaip knygos meninės redaktorės darbą R. Rachlevičiūtė prilygina detektyvo darbui, kai po truputį iš rastos archyvinės medžiagos dėliojasi paveikslas.
Didžioji dalis knygoje pateikiamos archyvinės medžiagos, fotografijų, eskizų saugoma teatro, muzikos ir kino muziejuje, čia vyks ir knygos pristatymas birželio 8 dieną.
