Prieš 2 metus minėtas Lietuvos valstybės teatro 100-metis Teatro, muzikos ir kino muziejų paskatino inicijuoti leidinių seriją, skirtą svarbių teatro, muzikos ir kino kūrėjų gyvenimui ir kūrybai įamžinti. Pristatyta aktoriaus ir šio muziejaus darbuotojo Remigijaus Vilkaičio sudaryta knyga apie aktorių Vladą Sipaitį.
Knygą apie valstybės teatro aktorių, režisierių, literatą, dailininką V. Sipaitį jos sudarytojas aktorius R. Vilkaitis pradeda pasakojimu kaip savo kolegos Valstybiniame jaunimo teatre aktoriaus Sauliaus Sipaičio tėvą pamatė pirmą kartą. 1990-aisiais per renginį sporto rūmuose „Dainuoja aktoriai“, jis taip pat atliko dainą apie Kauną pagal savo eiles. Tuomet jam buvo 86-eri.
„Pamačiau tą seną žmogų, atrodė, jį vėjas nupūs, kažkas efemeriško buvo“, – LRT TELEVIZIJAI pasakoja aktorius.
Po to, sako R. Vilkaitis, S. Sipaitis atnešė paskaityti tėvo rankraščius bei garso įrašus, taip po truputį prasidėjo pažintis su Vladu Sipaičiu, kurią jis vadina būties pamoka.
„Ten prasidėjo nepaprastai įdomūs dalykai – ir kelionės, ir apie kitus valstybės teatro aktorius, apie kuriuos mums nedėstė konservatorijoje, tiesiog pradėjau domėtis“, – teigia R. Vilkaitis.
Vladas Fedotas-Sipavičius, Sipaitis gimė operos dainininkės Liudos Sipavičiūtės šeimoje. Pirmojo pasaulinio karo metais su tėvais išvyko į Rusiją, mokėsi Maskvoje, privačiose baleto, tapybos ir skulptūros, dramos teatro studijose. 1922-aisiais grįžo į Lietuvą. 1924–1936 metais buvo Valstybės teatro režisierius, aktorius, baleto artistas, 1936 m. – pirmosios Kauno dramos studijos įkūrėjas ir vadovas. 1949 metais sovietinės valdžios suimtas ir ištremtas į Sibirą, grįžęs 1956-aisiais buvo Kauno Juozo Gruodžio muzikos mokyklos, Vilniaus valstybinio pedagoginio instituto dėstytojas.
R. Vilkaitis pasakoja, jam knygoje nereikėjo nieko išgalvoti, pats V. Sipaitis čia pasakoja apie save, tačiau perėjęs vietas, kuriose paskutinį kartą lankėsi V. Sipaitis, jo mirties dieną, sukūrė kaip apsakymą.
„Ryte atsikėlė, išvažiavo į Vilnių, grįžęs po darbų išlipo iš autobuso, atsirėmė į tvoros stulpą sningant ir numirė. Gal prie kokią 20 metų praėjau tuo keliu, man viskas buvo papasakota, kaip jį žmona vežė karučiu. Praėjau tuo keliu, kur išėjo į darbą iš ryto, tame name pabuvau, man toks mažytis apsakymas išėjo apie tą kelionę“
Knygą apie Vladą Sipaitį išleido teatro, muzikos ir kino muziejus, mecenatė jo dukra profesorė Marija Aušrinė Pavilionienė.
