Aldona Ruseckaitė parašė naują beletristinės eseistikos knygą „Per žarijas“. Anot poeto, leidyklos „Kauko laiptai“ vadovo Viktoro Rudžiansko, „per žarijas“ autorei teko eiti tris dešimtmečius – tiek laiko ji vadovavo Maironio lietuvių literatūros muziejui (MLLM). Knygoje lengvai ir linksmai, ironiškai ir groteskiškai aprašomi susitikimai su garsiais rašytojais, už literatūrinių kaukių skaitytojai atpažins kultūros valdininkus.
V. Rudžiansko tikinimu, vienas A. Ruseckaitę rašyti skatinusių variklių buvo noras apsivalyti nuo susikaupusių nuoskaudų. LRT.lt pakalbinta knygos autorė teigia su tuo nesutinkanti – jokio liūdesio, nusiminimo knygoje nėra.
„Man labiau rūpėjo įprasminti kultūrinį spektrą, muziejinio darbo plotmę. Bet kalbu ir apie laiką, kaitą, žmonių, vadovo ir pavaldinių santykius. Visi muziejuje vykę susitikimai – didžiausia man dovana!“ – tikina knygos autorė.
„Per žarijas“ galėtų būti laikoma atsiminimų knyga. Tačiau, būdama prozininkė, ir šioje knygoje autorė užsimaniusi pagrindinės veikėjos. Balbina keliauja per daugiau kaip 3 muziejaus dešimtmečius nuo Sąjūdžio pradžios, KGB agentų atskleidimo, Baltijos kelio iki paskutinių darbo įstaigoje dienų.
Nuo to laiko, kai A. Ruseckaitė atsisveikino su vadovaujamomis pareigomis MLLM, praėjo treji metai. „Knygos „Per žarijas“ turbūt nebūčiau rašiusi, jei ne darbas muziejuje. Jo kultūrinis ir literatūrinis spektras labai platus. Kai išėjau ir kiek atsigavau, supratau, kad norėčiau šį tą užrašyti. Vis dėlto nedidelę nuoskaudą jaučiau, nes po ilgų darbo metų mus, muziejų vadovus, išstūmė kaip šampano kamštį“, – sako rašytoja. Iš Kultūros ministerijos, kuriai pavaldus muziejus, teigia tada nesulaukusi jokio skambučio, nurodymų, pageidavimų.
Keli dešimtmečiai darbe jai pažėrė daugybę įsimintinų įvykių. A. Ruseckaitė 20 metų rašė darbo dienoraštį, kasdien šį tą jame pasižymėdavo. Apsilankiusi pas literatūros klasiką Juozą Grušą, labai smulkiai užrašė, ką juodu kalbėjęsi. (O kalbėjęsi apie meilę!) Pasižymėjo ir apsilankymo Radviliškyje pas poetę Gražiną Cieškaitę įspūdžius. Išliko ir paskutinis susitikimas su kunigu Ričardu Mikutavičiumi.
„Man tai buvo nepaprastai naudinga. Dabar vartydama tuos dienoraščius supratau, kad galiu daug ką labai autentiškai aprašyti“, – sako A. Ruseckaitė. Užrašai jai suteikė drąsos sėsti prie naujos knygos, naujo literatūrinio žaidimo. Sumanė pagrindinę veikėją Balbiną, taip pat Pasakotoją.
Namuose turėjo didelę dėžę laiškų – susirašinėjimų su Lietuvos ir išeivių rašytojais. Jie irgi labai pravertė kūrybiniam sumanymui, panaudojo jų citatas. Knygoje stengėsi apskritai atskleisti muziejininko darbo plotmę, kryptis, jam atsiveriančias galimybes.
Prisipažino per 30 metų dirbusi prie 13 kultūros ministrų. „Su jais susiję daugybė juokų ir ašarų, visokie remontai, restauracijos, lėšų kaulijimai. Jie kartais taip neministeriškai kalba ir veikia. Vieni palaikė, kiti stabdė ir vilkino. Sukūriau ir jų personažus, visokiais Briedžiais, Zuikiais pavadinau“, – pasakoja knygos „Per žarijas“ autorė.
Pasak V. Rudžiansko, A. Ruseckaitės nuopelnu muziejus Kauno rašytojams buvo tapęs antraisiais namais, juose rengti literatūros vakarai, šventės. „Visi ten jautėsi labai gerai. Aldona pasibaigus renginiams dar pasilikdavo su mumis: buvo laikas – prie degtinės, vėliau – prie vyno, o galiausiai – prie kavos“, – kalbėjo V. Rudžianskas.
Visi pasakojimai, literatūrinės ekspedicijos, susitikimai su rašytojais knygoje „Per žarijas“ autorės pateikiami labai lengvai, populiariai, „vaizdeliais“. „Rašyti buvo įdomu ir tas pasišaipymas, kiek sarkastiškas, man visai patiko. Muziejuje prabėgęs laikas visada bus mano turtas“, – sako A. Ruseckaitė.
