Gegužės 26–31 dienomis Vilniuje jau 53 kartą aidės tarptautinis folkloro festivalis „Skamba skamba kankliai“. Tai ne tik vienas iš nedaugelio Europoje vykstančių autentiškos muzikos festivalių, bet ir istoriškai svarbus kultūrinis reiškinys, buvęs itin svarbia lietuvių folkloro judėjimo dalimi, iš kurios kilo ir nepriklausomybę iškovojusi Dainuojanti revoliucija, rašoma organizatorių pranešime žiniasklaidai.
Pirmąją festivalio dieną Neris aidėjo tradicija – miesto širdimi plaukė Vilniaus folkloro ansambliai, praeivius džiuginę nuo laivo denio skambančiomis dainomis, o nuo 19:30 val. Katedros aikštėje įsisuks ratelių ir žaidimų vakaras „Aplink dvarą vaikščiojo“. Į bendrą ratą bursis ne tik ilgamečiai folkloro mylėtojai, bet ir etninę kultūrą pamilę jaunuoliai, raginsiantys čia atėjusius nebūti tik stebėtojais, bet kartu ratuoti ir žaisti.
Neatsiejama „Skamba skamba kanklių“ dalis – jau tradiciniu tapęs Pasidainavimų vakaras, šįmet į festivaliui istoriškai itin svarbų Alumnato kiemą visus subursiantis gegužės 27 dieną 18 valandą. Bendruomenės mylimiausias dainas užves ir pirmą kartą į festivalį atvykusius su jomis supažindins Vilniaus miesto folkloro ansambliai. Lengviau į bendrą vyksmą įsitraukti padės šiam renginiui paruošti dainynėliai.
Minėdamas 175-ąsias Jono Basanavičiaus gimimo metines ir džiaugdamasis atmintinais Kanklių metais, festivalis „Skamba skamba kankliai“ pakvies ir į šioms progoms skirtus renginius.
Gegužės 27 dieną 10–14 val. Muzeotekoje naujų žinių suteiks mokslinė-praktinė konferencija „Kanklių laikas“, 17 val. galerijoje-muziejuje „Autoportretas“ vyks festivalio kanklininkams skirtos parodos „Skambantys vardai“ atidarymas. Gegužės 29 dieną 20 val. Šv. Kotrynos bažnyčioje jautrų žvilgsnį į buvusius ir esamus kankliavimo tradicijos puoselėtojus padovanos koncertas „Žmogus ir kanklės“, o gegužės 30 dieną 20:30 val. čia aidės koncertas „Trūskimės, broliai!“, J. Basanavičių kviesiantis pamatyti ir kaip tautosakos rinkėją, tyrėją, o ypač – šiam darbui pasiryžusių žmonių telkėją.
„Skamba skamba kankliuose“ su į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą įtraukta sutartinių giedojimo tradicija supažindins Bernardinų sode nusidrieksiantis „Sutartinių takas“, autentišką dzūkiško folkloro pasaulį susitikime „Iš gyvosios versmės“ atskleis liaudies dainų puoselėtoja Almutė Laučiūnienė iš Žaslių (Kaišiadorių r.), instrumentinės muzikos grožį parodys ir kartu griežti kvies Raseinių krašto muzikantai, o tradicinių šokių žingsneliais skambės net tris vakarus vyksiantys „Naktišokiai“ ir iki paskutinės festivalio dienos ryto ūšiančios „Naktinės dūzgės“.
Šią tradicijų įvairovę papuoš ir į festivalį atvykstantys užsienio svečiai. Su savuoju folkloru supažindins atlikėjai iš Latvijos, Portugalijos, Rumunijos, Ukrainos ir Vengrijos.
Kaip sako festivalį organizuojančio Vilniaus etninės kultūros centro direktorė Sandra Daugirdienė: „Norisi, kad žmonės čia ateitų ne tik stebėti, bet ir patys patirtų, jog tradicijos nėra kažkas tolimo ar priklausančio tik muziejų saugykloms. Gera matyti, kaip praeiviai sustoja pagauti dainų skambesio, „Naktinėse dūzgėse“ etninę kultūrą naujomis spalvomis atranda kūrybiškų ir smagių veiklų beieškantys, o į Bernardinų sodą pasivaikščioti atėjusios šeimos nejučia pasilieka ne vienose tradicinių amatų dirbtuvėse. Šis įsitraukimas ir yra tradicijų gyvybingumo rodiklis.“
„Skambančios Neries“ akimirkos – fotogalerijoje. Kviečiame pasidairyti!
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
