Vienas žymiausių lietuvių operos solistų bosas Almas Švilpa jau 20 metų gyvena Vokietijoje. Eseno teatre jis turi puikų darbą, garantuojantį patogų ir sotų gyvenimą. Tačiau pats solistas, jo žmona ir du vaikai be jokio akcento kalba lietuviškai, vasaras leidžia gimtojoje Klaipėdoje ir sako, kad Lietuvoje žolė žalesnė ir dangus žydresnis.
1988 m. duris atvėręs Vakarų Vokietijos miesto Eseno operos teatras vadinamas vienu iš XX a. architektūros šedevrų, nes buvo pastatytas pagal žymiojo suomių architekto Alvaro Aalto projektą. Vienu iškiliausių praeito šimtmečio kūrėjų laikomas menininkas nesulaukė statybų pradžios – darbai buvo pradėti tik praėjus septyneriems metams po jo mirties.
Jei darbuotojų užkulisiuose ar salėje susirinkusių žiūrovų paklaustų, ką jie žino apie Lietuvą, didžioji dalis, be abejo, išpyškintų A. Švilpos pavardę. Ilgus metus Esene gyvenantis ir dainuojantis lietuvis vadinamas A. Aalto operos teatro žvaigžde. Šalyje, kurioje opera mylima taip pat, kaip Lietuvoje krepšinis, tai – didžiulis įvertinimas, apie kurį svajoja daugelis solistų.
„Konkurencija didžiulė. Vokiškai kalbanti Europos dalis yra lesykla visiems paukščiukams, gyvenantiems miške, kuris vadinasi pasaulis. Visi iš pasaulio nori į tą lesyklą, kad galėtų ten palesti, nes daugiau niekur nėra tokių galimybių, tokių kontraktų. Tokių, kai, atvažiavęs dirbti ir gyventi, gauni socialines garantijas“, – apie darbo Eseno teatre privalumus pasakoja reportažo herojus.
Visi trokšta tokios vietos, o lietuvis ją turi. Tiesa, kelias į šį pripažinimą užtruko ilgus sunkaus darbo metus, kai kartais per sezoną tekdavo dainuoti 60 ar net 80 spektaklių. Tai – stulbinantys skaičiai ir tik viename teatre 15 metų išdirbęs A. Švilpa galėjo pasijusti privilegijuotas. Eseno teatras klaipėdiečiui pasiūlė puikų kontraktą, pagal kurį boso ir baritono partijas atliekantis solistas per sezoną privalo sudainuoti 20 spektaklių, už kuriuos gauna nuolatinę algą. Kiekvienas papildomas pasirodymas scenoje jau apmokamas papildomai.
Dabar 45-erių solisto laukia mėnuo Lietuvoje repetuojant naujausią „bohemiečių“ pastatymą – Charles`io Gounod operą „Faustas“. Tačiau tuos 20 kontrakte įrašytų spektaklių vis tiek reikės dainuoti, taip pat papildomus, kurių paprašys vadovybė.
BNS nuotr.
A. Švilpa prisipažįsta, kad darbo ir uždarbio Eseno teatre jam visiškai pakaktų – į kitus Europos teatrus jis važiuoja tik dėl to, kad užsidaryti mažame vieno miesto pasaulyje nenaudinga ir kūrybiškai, ir praktiškai.
Didžiulis džiaugsmas turėti tokį tvirtą užnugarį, kai gali nesibaiminti dėl to, ar kitą sezoną dar būsi reikalingas. Tačiau Almui kur kas svarbesnis kitas argumentas. Vyras nuoširdžiai sako, kad yra šeimos žmogus, todėl kiekvienas išsiskyrimas su žmona Jolita, dukra ir sūnumi jam būna skausmingas. Pasak solisto, tokie išsiskyrimai prilygsta sunkiausiems scenos išbandymams. Gal dėl to, kad puikiai žino, ką jaučia namie likę jo vaikai. Juk kažkada, dar būdamas mažas, jis pats patyrė tą liūdną ilgesio jausmą. Dainininko tėtis buvo jūreivis, kurio namie kartais nebūdavo net pusę metų.
Visas pokalbis su operos solistu A. Švilpa – laidos „Gyvenimas“ reportaže.
