Naujienų srautas

Kultūra2026.07.24 05:30

Filmai, pakeitę Lietuvos kino istoriją: Marijos Kavtaradzės „Tu man nieko neprimeni“

LRT.lt 2026.07.24 05:30
00:00
|
00:00
00:00

2023 m. režisierės Marijos Kavtaradzės vaidybinis filmas „Tu man nieko neprimeni“ tapo vienu svarbiausių šiuolaikinio Lietuvos kino pasiekimų. Pasaulinę premjerą prestižiniame Sandanso kino festivalyje surengęs filmas sulaukė tarptautinio pripažinimo ir įrodė, kad jautrios, intymios istorijos gali būti suprantamos ir paveikios žiūrovams visame pasaulyje.

Vilniaus kino biuras pristato reportažų ciklą „Filmai, pakeitę Lietuvos kino istoriją“. Per pokalbius su režisieriais, aktoriais ir amžininkais atsiskleidžia ne tik praeities įvykiai, bet ir vidinė industrijos branda – kiek pasistūmėjome per 35 nepriklausomybės metus, kokie filmai tapo lūžiu, o kokie – tiltu į pasaulį. Svarbiausi apdovanojimai, pirmieji tarptautiniai projektai Lietuvoje, drąsios temos, istorijos vingiai ir ryžtas prabilti kitokia kino kalba – tai pasakojimas apie kiną, kuris augo kartu su Lietuva.

Filmai, pakeitę Lietuvos kino istoriją: „Tu man nieko neprimeni“

Apie gimusią filmo idėją, kūrimo procesą ir tai, kodėl ši meilės istorija tapo išskirtinė, pasakoja režisierė Marija Kavtaradzė, prodiuserė Marija Razgutė ir kino kritikas Dmitrijus Gluščevskis. Pasak kūrėjų, nors iš pirmo žvilgsnio filmas pasakoja universalią dviejų žmonių meilės istoriją, svarbiausias jos išskirtinumas yra žvilgsnio taškas – bandymas kalbėti apie santykius taip, kaip kine iki šiol beveik nebuvo kalbama.

Kaip pasakoja M. Kavtaradzė, supratusi, kad kurs meilės istoriją, ji ieškojo naujo kampo pažvelgti į temą, kine nagrinėtą tūkstančius kartų. Taip gimė filmo herojus – aseksualus vyras, įsimylintis šokėją, kuriai kūniškumas yra neatsiejama saviraiškos ir bendravimo dalis. Tačiau, pasak režisierės, aseksualumas filme nėra pagrindinė tema – svarbiausia buvo parodyti dviejų žmonių pastangas suprasti vienam kitą, ieškoti bendros kalbos ir kurti santykius, kuriems nėra nusistovėjusio modelio.

Šią mintį papildo ir kino kritikas D. Gluščevskis. Jo teigimu, „Tu man nieko neprimeni“ nėra vien filmas apie meilę – tai pasakojimas apie žmogaus savivoką, asmenines ribas ir gebėjimą išlikti ištikimam sau net tada, kai reikia atsisakyti to, ko labai trokšti. Būtent ši vidinė herojų kova, o ne išoriniai konfliktai, suteikia filmui emocinį svorį ir išskiria jį iš kitų romantinių istorijų.

Kurdama filmą M. Kavtaradzė su aktoriais daug dėmesio skyrė pasiruošimui. Repeticijos, nuolatiniai pokalbiai apie personažus ir scenarijaus pokyčiai vyko dar gerokai prieš filmavimą. Režisierė pasakoja, kad aktoriai aktyviai dalyvavo kūrybiniame procese, kėlė klausimus, siūlė idėjas, o jų įžvalgos ne kartą pakeitė scenarijų. Taip pavyko sukurti natūralų tarpusavio ryšį, kuris filme tapo svarbiausia pasakojimo dalimi.

M. Kavtaradzė, supratusi, kad kurs meilės istoriją, ieškojo naujo kampo pažvelgti į temą, kine nagrinėtą tūkstančius kartų.

Ypatingas dėmesys buvo skirtas ir intymioms scenoms. Kūrėjai pasitelkė intymumo koordinatorių, kuris padėjo aiškiai apibrėžti aktorių ribas ir sukurti saugią darbo aplinką. Pasak režisierės, pasitikėjimas tarp aktorių ir kūrybinės komandos buvo būtina sąlyga, kad ekrane atsiskleistų tikras artumo jausmas, o ne jo imitacija.

D. Gluščevskis pabrėžia, kad filmo meninė kalba taip pat neatsiejama nuo jo temos. Lėtas ritmas, subtili režisūra ir poetinė vizualinė estetika nėra atsitiktiniai sprendimai – jie leidžia žiūrovui pajusti trapų dviejų žmonių ryšį ir įsigilinti į jų emocinį pasaulį. Būtent darnus formos ir turinio santykis, šiuolaikiškai keliami klausimai apie artumą, emocinę sveikatą ir santykius lėmė, kad filmas sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo.

„Tu man nieko neprimeni“ tapo filmu, praplėtusiu meilės istorijos ribas Lietuvos kine. Jis parodė, kad intymumas nebūtinai reiškia fizinį artumą, o stipriausi santykiai dažnai gimsta ne iš atsakymų, bet iš noro suprasti kitą žmogų. Tai filmas apie meilę, kuriai nereikia tilpti į įprastus apibrėžimus, ir apie kiną, kuris jautriai bei drąsiai prabyla temomis, iki tol retai matytomis Lietuvos ekranuose.

Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.

LRT yra žiniasklaidos priemonė, sertifikuota pagal tarptautinę Žurnalistikos patikimumo iniciatyvos programą

Naujausi, Skaitomiausi