Kultūra

2021.12.25 23:26

Muziejų saugyklų trūkumas bado akis: kai kur šimtai tūkstančių vertybių laikomos itin liūdnomis sąlygomis

Goda Malinauskaitė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.12.25 23:26

Kaip vieną didžiausių bėdų šalies muziejai įvardija saugyklų trūkumą eksponatams laikyti. Dabartinėse trūksta ir vietos ir įrangos, tad muziejininkai sako jaučiantys itin didelį naujų saugyklų poreikį. Kultūros ministerija po atliktų galimybių studijų kartu su muziejais jau svarsto apie naują saugyklų steigimo scenarijų.

20 a. keramika, istorinis porcelianas, stiklas ir archeologinė keramika – keturi rinkiniai su maždaug 20 tūkst. eksponatų sandėliuojami vienoje keramikos saugykloje Taikomosios dailės muziejuje. Čia dirbanti vyriausioji tyrėja sako, saugykla labai prastos būklės – pergrūsta, o eksponatų laikymo įranga senesnė nei 30 metų.

Žinios. Prieš 30 metų žlugo Sovietų Sąjunga: kokios pamokos išmoktos?

„Nėra sąlygų sandėliuoti skirtingų dydžių, skirtingų rūšių eksponatus, nes stalažai visi yra standartiniai, standartinių aukščių, o eksponatai būna labai dideli, kurie tiesiog netelpa į tas lentynas, kurios yra skirtos, o kiti yra labai mažyčiai“, – supažindina Taikomosios dailės muziejaus vyriausioji tyrėja Gražina Gurnevičiūtė.

Dėl vietos trūkumo dalį eksponatų tenka laikyti ne tik saugyklose, kurių Taikomosios dailės muziejuje yra kelios, bet ir koridoriuose.

„Naujų saugyklų poreikis yra tikrai labai labai didelis ir pirmiausia problema tai, kad tai yra tikrai kainuojantis dalykas. Tam reikia didelių investicijų ir vienas pats muziejus su savo lėšomis to padaryti kaip ir negali“, – apgailestauja Nacionalinio dailės muziejaus direktoriaus pavaduotoja Algė Andriulytė.

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė sako – vietos trūkumas ir eksponatams laikyti nepritaikytos saugyklos yra ne tik šio, bet ir beveik visų kitų šalies muziejų problema. Nors Teatro, muzikos ir kino muziejus jau statosi 7 naujas saugyklas, senose vis tiek liks apie 100 tūkst. eksponatų.

„Mūsų saugyklos yra absoliučiai ne tik kad nepritaikytos, bet tiesiog sąlygų nėra. Tai visų pirma yra kiauras stogas, kaip literatūros rinkinio saugykloje, kur mes dabar esame, tai yra nuolat tekantis vanduo, (...) taip pat nėra šildymo“, – aiškina Teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė.

Kultūros ministras teigia, kad po ministerijos užsakymu atliktų galimybių studijų svarstomi naujų saugyklų steigimo scenarijai: nuo individualių muziejų saugyklų iki vienos arba dviejų centralizuotų. Tačiau ministras neslepia – kuriant individualias saugyklas, problema būtų sprendžiama lėtai ir kainuotų brangiai.

„Poreikį reiktų skaldyti į dvi dalis, į Vilniaus miesto muziejų poreikį ir likusios Lietuvos. Nes iš tikrųjų Vilniuje čia yra didžiausia koncentracija įstaigų ir, matyt, kažkoks bus sprendimas vienas, sprendžiant Vilniaus klausimus, kitas – sprendžiant jau visos Lietuvos klausimus. Ir toks objektas neturi būti Vilniuje, jis gali būti kažkur regione, kažkur vidury Lietuvos“, – LRT TELEVIZIJAI dėsto kultūros ministras Simonas Kairys.

„Jeigu kalbėsime apie tos pačios centralizuotos saugyklos steigimą, kaip dabar yra svarstoma, ar tai būtų Vilnius, ar tai gal būtų net ir Rumšiškės, ar tai būtų Kaunas, vėlgi, kaip apskaičiuoti tų pačių eksponatų pergabenimą, atsivežimą į kitus muziejus. Dar vienas niuansas yra toks globalesnis, tai yra vėlgi, nacionalinio saugumo perspektyvoje, ar tikrai yra saugu visas mūsų vertybes suvežti į vieną vietą ir laikyti vienoje vietoje“, – svarsto muziejų asociacijos valdybos pirmininkas Marius Pečiulis.

Pasak kultūros ministro, sprendimą dėl tinkamiausio saugyklų varianto tikimasi priimti kitų metų pirmą ketvirtį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt