Gruodžio 14 dieną pirmą kartą surengta Meno kūrėjų apdovanojimų ceremonija. Pirmajame naujos iniciatyvos renginyje buvo įteiktos dailininkų, fotomenininkų, literatūros vertėjų, muzikų ir rašytojų kūrybinių organizacijų premijos ar prizai bei daugiau kaip du dešimtmečius teikiama Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija.
Ši ceremonija – bendra įvairių meno sričių kūrėjų apdovanojimų ceremonija. Tai Lietuvos meno kūrėjų asociacijos (LMKA) narių, atstovaujančių keliolikos meno sričių kūrėjams, reikšmingiausių kasmetinių apdovanojimų ceremonija.
„Tai yra nuostabi iniciatyva, visada vertinu užgimstančias tradicijas. Padėkoti tikrai negali būti per daug. Tikiu, kad ši iniciatyva gyvuos dešimtmečiais. Tai – ne tik šventė, bet ir padėka už asmeninę šventę, kurią patiriame susidūrę su meno kūriniais“, – kalbėjo kultūros ministras Simonas Kairys.
Prezidentas Gitanas Nausėda negalėjo dalyvauti. Tačiau prezidento vyriausioji patarėja Jolanta Karpavičienė perdavė G. Nausėdos sveikinimą. „Tik drąsi, stipri ir laisva kurti menininkų bendruomenė gali sukurti orią visuomenę“, – skambėjo G. Nausėdos žodžiai.
„Auksinio disko“ laureatas solisto instrumentalisto kategorijoje pianistas Daumantas Kirilauskas koncertavo daugelyje Europos šalių, JAV, Irane. Skambino su visais Lietuvos orkestrais, taip pat su Latvijos „Sinfonietta Riga“, Suomijos „Lappeenranta City Orchestra“, „Kremerata Baltica Soloists“. Daugelio festivalių dalyvis, tarp jų – dažnas tarptautinių Thomo Manno, „Gaidos“ festivalių svečias. Pianistas išleido 14 solinių albumų. Daumanto Kirilausko repertuaras aprėpia laikotarpį nuo baroko iki naujausių 21 a. kompozicijų. Svarbią vietą jo repertuare užima Ludwigo van Beethoveno kūryba.
„Ne dėl to kuriame meną, kad įvertintų, bet kai įvertina, smagu“, – apsiimdamas prizą sakė D. Kirilauskas.
Lietuvos dailininkų sąjungos apdovanojimus – „Aukso ženklelis“ ir „Aukso Mūzos“ statulėlė – įteikė Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Eglė Ganda Bogdanienė ir LDS Vilniaus skyriaus vadovas Linas Liandzbergis.
LDS įvertino tapytojos Arūnės Tornau kūrybą. Arūnė Tornau – tapytoja, nuosekliai ir konceptualiai plėtojanti abstrakčios tapybos žanrą. Menininkė atsigręžia į fundamentalius gamtos cikliškumo, laiko tėkmės, darnos su aplinka naratyvus, savasties ir santykio su praeitimi paieškas. Jos paveikslai jungiami su laiką menančiais objektais, virstantys instaliacijomis, pasakoja naujas, meditatyvias dabarties istorijas. Pasak menotyrininkės Aistės Kisarauskaitės, Arūnės kūryba – tai vientisa sistema, kuri veikia kaip veikia ruduo – anksčiau ar vėliau, bet vieną dieną supranti, kad tai yra.
„Šis apdovanojimas man labai svarbus, nes jį man skyrė kolegos“, – džiaugėsi A. Tornau.
Apdovanota grafikė Agnė Dautartaitė-Krutulė. Ji – viena labiausiai tituluotų Lietuvos knygų dizainerių, kurios kurti leidiniai nuolat pelno įvairiausius nacionalinius ir tarptautinius apdovanojimus. Dėstydama dailės akademijoje, rengdama konferencijas, Agnė daug prisideda prie knygos meno reprezentacijos ir sklaidos.
Jos kūryba subtili, itin konceptuali, eksperimentinė, nors ir skirtinga, tačiau išskirtinai atpažįstama. Agnė su didžiule atida permąsto kiekvienos knygos turinį ir reikšmę ir geba įtaigiai interpretuoti tai fiziniame knygos pavidale.
Apdovanojimas įteiktas tekstilininkei Monikai Žaltauskaitei-Grašienei. Ji – pripažinta konceptualios tekstilės kūrėja, dėstytoja, tarptautinių parodų rengėja, kūryboje permąstanti filosofines materialumo, patirčių ir dabarties schemas, aktyvuojanti jose būties ir tapatybės metaforas. Kūrybos veikėjai – medžiagos, klostės, audeklai – koreliuodami su įvairiomis šiuolaikinėmis raiškos medijomis, tampa tarpdisciplinio meno lauko išdava. Monika trina žanrines ribas, pozicionuodama tekstilę kaip itin talpią, tačiau pakitusią ir šiandien vis dar aktualią pasaulio suvokimo ir kalbos formą. Kūryboje atsispindi ne tik meistriški technologiniai niuansai, bet ir antropologiniai, etnografiniai, fenomenologiniai kultūros tyrimai.
„Kuriant labai svarbu galvoti apie prasmę, horizontų ieškojimas labai svarbus, todėl dėkoju tiek pilkajam Lietuvos horizontui, tiek Dailininkų sąjungai, tiek artimiesiems“, – sakė kūrėja.
Padėka Asociacijos LATGA Vizualiųjų menų skyriaus vadovei Gabrielei Naprušienei, už ilgametį darbą, ginant vizualaus meno kūrėjų autorines teises.
„Esu žiauriai sutrikusi, jokiame sapne nesapnavau, kad būsiu pagerbta tarp kūrėjų, nors nesu kūrėja. Tai tarsi trečioji mano duktė, kuri pergyveno visas fazes, ir paauglystę. O šiandien tiesiog kalėdinis stebuklas įvyko“, – sakė G. Naprušienė.
„Auksinio disko“ laureatė solisto instrumentalisto kategorijoje smuikininkė Rūta Lipinaitytė yra daugelio tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė. Kaip solistė Rūta Lipinaitytė grojo su Drezdeno, Brno, Kataro filharmonijų, Kroatijos radijo ir televizijos, Zagrebo filharmonijos orkestrais, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kameriniu orkestru Kremerata Baltica, Lietuvos, Šv. Kristoforo ir kitais orkestrais.
Rūtos Lipinaitytės, kaip ansamblio narės, veikla yra neatskiriama nuo orkestro Kremerata Baltica (įkūrėjas ir meno vadovas Gidonas Kremeris), kuriame ji grojo nuo orkestro įkūrimo 1998 m. iki 2014 metų. Nors Rūtos Lipinaitytės repertuaras įvairiapusis, smuikininkės labiausiai mėgstama ir dažniausiai atliekama yra 20 a. muzika. Smuikininkė yra ypač aktyvi Lietuvos kompozitorių šiuolaikinės muzikos propaguotoja.
Lietuvos rašytojų sąjungos „Šimtmečio premija“ įteikta Vytautui Martinkui. V. Martinkus (g. 1943) – rašytojas, meno filosofas, literatūrologas, literatūros kritikas, pedagogas, visuomenės veikėjas, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas už viso gyvenimo indėlį į Lietuvos kultūrą (2018). V. Martinkus – „nepataikaujantis skaitytojui, nesivaikantis nei literatūrinių madų, nei populiarumo, visą gyvenimą tvirtai besilaikantis nuostatos kurti intelektualią prozą“.
Lietuvos rašytojų sąjungos „Šimtmečio premija“ jam skiriama už intelektualią, esmių ieškančią prozą, orią, visada dialogišką laikyseną bei už meno visuomenės labui nuveiktus darbus. Premiją įteikė Lietuvos rašytojų sąjungos pirmininkė, rašytoja Birutė Jonuškaitė ir Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos direktorė Giedrė Šorienė.
„Norėčiau padėkoti savo kolegoms rašytojams kaip ypatingą garbės ženklą. Puikiai suprantu, kad mano asmeniški nuopelnai nedaug ko verti. Lietuvos rašytojų sąjunga ne kartą keitė savo veiklos formą, uždavinius, net misiją, bet šiandien ji yra dideli, stipri, kūrybinga, reikalinga visiems į ją susibūrusiems rašytojams. Organizacija nei kiek nepaseno, nes į ją vis ateina jaunų naujų, talentingų kūrėjų. Ačiū už jaunytės eleksyro gurkšnį“, – kalbėjo V. Martinkus.
„Auksinės lupos“ premija šiemet skiriama Danutei Kalinauskaitei-Kunickienei už subtilų sudėtingų tekstų redagavimą pasitelkiant rašytojos talentą ir gyvą kalbos jausmą, už autorių ugdymą.
„Dėkoju, kad po pertraukos buvo vėl pastebėtos redaktorės – nematomosios knygų pelės“, – sakė laureatė.
Skulptoriaus Arvydo Ališankos sukurtą kruopštų redaktorių darbą simbolizuojančią skulptūrėlę „Auksinė lupa“ ir premijos diplomą įteikė Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Lolita Varanavičienė, Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos pirmininkė Daiva Daugirdienė ir leidyklos „Vaga“ generalinis direktorius Vytas V. Petrošius.
Taip pat apdovanota jaunoji redaktorė Erika Malažinskaitė-Valčiukienė – už metodišką ir kūrybišką įvairių leidinių, nuo grožinės literatūros iki akademinių raštų, redagavimą ir mokėjimą dirbti su autoriais. Atminimo dovaną įteikė leidyklos „Vaga“ generalinis direktorius Vytas V. Petrošius.
„Auksinio disko“ laureatė solisto-dainininko kategorijoje Aušrinė Stundytė (sopranas). Aušrinė dainuoja sudėtingiausius, itin didelio vokalinio ir aktorinio meistriškumo reikalaujančius vaidmenis retai statomose Richardo Strausso, Arnoldo Schoenbergo, Sergėjaus Prokofjevo ir Dmitrijaus Šostakovičiaus operose. Žinoma, jos repertuare nemažai ir dažniau statomų populiarių operų vaidmenų. Aušrinės Stundytės debiutas 2020 metų Zalcburgo festivalyje, atliekant pagrindinį Elektros vaidmenį R. Strausso operoje (dirigentas Franz Welser-Möst), buvo vienas ryškiausių praėjusio sezono įvykių ir sulaukė itin didelio spaudos ir publikos įvertinimo.
Lietuvos fotomenininkų sąjungos premijas įteikė Lietuvos fotomenininkų sąjungos pirmininkas Gytis Skudžinskas. Viena jų įteikta fotomenininkui Rimantui Dichavičiui už „archyvo reaktualizavimą ir albumo „Paminklas paminklui“ publikavimą“.
„Aš ilgai jau gyvenu, mačiau, kaip gimė Valdovų rūmai – kaip jie buvo atkurti. Tą patį galima pasakyti apie fotografiją, fotografijos meną. Kai paėmiau fotoaparatą į rankas, buvo tik fotografijos pasuose, kriminalinė fotografija ir fotožurnalistai“, – sakė R. Dichavičius.
Taip pat premija įteikta Andriui Repšiui – už „kūrybišką aplinkos ir situacijos interpretaciją fotografijos priemonėmis“. Jis džiaugėsi, kad įvertintos jo pastangos tokią fotografiją paversti ne tik gražiais paveiksliukais, bet ir menu.
Fotografijos kritiko Skirmanto Valiulio vardo premija teikiama Gediminui Kajėnui už „rubriką „Fotoistorijos“, bei nuoseklų ir ilgametį darbą fotografijos sklaidos srityje“.
„Sakoma, kuo giliau į mišką, tuo daugiau medžių, taip man nutiko su fotografija. S. Valiulis pirmasis parodė, kad vaizdus galima skaityti ir kaip epą, ir kaip poeziją. Nuotrauka – pasaulis, kuriame galima paskęsti, paklysti. Paklydimas šiuo atveju – pozityvus dalykus. Tai – džiaugsmo kelionė“, – teigė G. Kajėnas.
Lietuvos tautodailininkų sąjungos konkurse „2021 metų geriausias tautodailininkas“ apdovanotas tautodailės meno kūrėjas – skulptorius Rimantas Zinkevičius. Jis įvertintas už kūrybos braižo savitumą, gilų tradicinės medžio skulptūros išmanymą bei šiuolaikinių technologijų taikymą.
„Gimiau tautodailininku, užaugau kaip tautodailininkas, turbūt ir mirsiu tautodailininku. Tautodailė – mūsų tautos veidas“, – tarė R. Zinkevičius.
Šį rudenį Lietuvos meno kūrėjų asociacijos būrį papildė Lietuvos chorų sąjunga. Chorų sąjungos tikslais bei siekiais ir pirmaisiais įspūdžiais tapus LMKA nare pasidalino choro AVE VITA meno vadovas Kastytis Barisas.
„Auksinio disko“ laureatas kolektyvo kategorijoje Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunimo simfoninis orkestras „Simfukai“, meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas. Orkestras, surengęs daugiau nei 200 koncertų, savo pasirodymais stebinantis klausytojus, koncertavo visose pagrindinėse Lietuvos koncertų salėse.
Lietuvos meno kūrėjų asociacijos 2021metų premija skiriama Ramutei Skučaitei už „Už subtilios poezijos takelį, vedantį skaitytoją per gražų ir trapų pasaulį, už jautrią vertėjos klausą“.
Poetė, prozininkė, dramaturgė, vertėja Ramutė Skučaitė ką tik atšventė garbingą 90-mečio sukaktį. Daugeliui ji – vaikų ir vaikystės poetė, vaikų literatūros klasikė, tradicinės poezijos atstovė. Tačiau ji yra ir puiki dramaturgė, vertėja, operų libretų autorė ir vertėja, publicistė, per gyvenimą išleidusi 46 savo kūrybos knygas.
Iš tikrųjų jos brandi poezija mato ir rodo tuos pačius dalykus ir suaugusiesiems, ir vaikams, kelia labai panašius klausimus – apie laiką, amžinybę, žmogiškąją egzistenciją, vaiko ir suaugusiojo koegzistenciją. Todėl 2009 m. ji ir buvo įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija „Už mažų ir suaugusių žmonių pasaulio vienybę“.
Premiją įteikė Lietuvos meno kūrėjų asociacijos prezidentas Jonas Staselis.
R. Skučaitė dėkojo lietuviško žodžio vardu, kurį, anot jos, geriausiai atstovauja poezija, kuri gali būti ir muzika. „Ačiū, kad neišsiskirstėte, kad esame“, – susigraudinusi dėkojo R. Skučaitė.
LMKA prezidentas J. Staselis sakė, kad tikėjimas savimi, tikėjimas, kad mes galime yra viena iš būtinųjų kūrybai sąlygų. „Tikiu, kad šis renginys taps nacionaliniu kūrėjų renginiu. Mes nevyriausybinės organizacijos ir gyvename nuo projekto iki projekto, tačiau tas tikėjimas ir lemia, kad gyvuojame dešimtmečiais“, – kalbėjo jis. Jis linkėjo: „Šiame tektoninių lūžių aplinkoje kurkime savo Lietuvą“.
Renginio metu Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose skambėjo geriausių metų atlikėjų Daumanto Kirilausko (fortepijonas), Rūtos Lipinaitytės (smuikas), Aušrinės Stundytės (sopranas) ir Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos jaunimo simfoninio orkestro „Simfukai“ (meno vadovas ir dirigentas Modestas Barkauskas), kurie pelnė „Auksinio disko“ apdovanojimus, muzikinė programa.
Su laureatais muzikavo pianistai Andrej Horvin (Vokietija) ir Ugnė Antanavičiūtė-Kubickienė. Renginį vedė Saulius Pilinkus.
