Kultūra

2021.12.09 23:42

„Gražina ir drakonas“ – kelionė po animatorės Brašiškytės kurtą pasaulį

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.12.09 23:42

Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje išskirtinė paroda – kelionė po pirmosios Lietuvos profesionalios animatorės statytojos Gražinos Brašiškytės sukurtą pasaulį „Gražina ir drakonas“. Ji skirta dailininkės 100-mečiui.

Gražina Brašiškytė gimė Šiauliuose, mokėsi Kauno meno mokykloje, vėliau studijavo tuomečiame Maskvos Kinematografijos institute Multiplikacijos skyriuje. Ji – pirmoji Lietuvos profesionali dailininkė statytoja, kūrusi tuomet animacinius, tuomet vadintus multiplikaciniais, filmus.

Po studijų G. Brašiškytė bandė kurti Lietuvoje, tačiau čia nebuvo multiplikacijos studijos, tad ji, norėdama dirbti pagal pašaukimą, išvyko į Maskvą, kur praleido visą gyvenimą. Nors aplinkybės privertė menininkę dirbti Rusijoje, ji visą gyvenimą nenutraukė ryšių su Lietuva ir kasmet atvažiuodavo.

„1959 m. ji sukuria „Gintarinę pilį“ apie Jūratę ir Kastytį, jis rodomas per visą sovietinę televiziją, tai yra lietuviškas motyvas. Suburia lietuvišką komandą Maskvoje, t. y. Januškevičiūtė parašo scenarijų, Juzeliūnas sukuria muziką. Tai lietuviška komanda dirba prie jos filmo, širdis visą laiką Lietuvoje jos yra“, – pasakoja Teatro, muzikos ir kino muziejaus direktorė Nideta Jarockienė.

Parodoje – kelionė po Gražinos Brašiškytės animacinį pasaulį „Gražina ir drakonas“, gausų pažįstamų personažų

Kasmet išleisdama po filmą ar du, G. Brašiškytė „Sojuzmultiflme“ sukūrė daugiau negu trisdešimt animacinių filmų, tarp žinomiausių jos darbų – „Norų išsipildymas“, „Tolimosios salos paslaptis“, „Mes ieškome juodulio“ ar apdovanojimus pelnę „Drakonas“ ir „Tarakonas“.

„Ypatingai mėgo kūrinius, kur reikėjo ieškoti medžiagos, pavyzdžiui, rengdamasi filmui „Tarakonas“, ji studijavo ne tik enciklopediją, norėjo susipažinti, jai pažįstami nešė tarakonus stiklainiuose. Jai buvo baimė, kad jie nepabėgtų“, – nurodo parodos kuratorė Aušra Endriukaitienė.

Ši paroda – tai galimybė susipažinti su pieštine animacija, jos kūrimu ir procesais. Septynios muziejaus salės skirtos skirtingiems animaciniams filmams, čia – jų veikėjai, eskizai, fonai, kadruotės bei celiulioidai. Jie yra ypatingai vertingi, nors jų kuriama buvo daug – vieną filmo sekundę sudarė iki 30 celiulioidų, – jie vėliau buvo plaunami ir vėl naudojami.

Muziejus, drauge su Prano Gudyno restauravimo centru, atliko tyrimus siekiant išsiaiškinti iš kokių medžiagų celiulioidai yra sukurti ir kaip juos restauruoti ir išsaugoti ateičiai.

„Visame pasaulyje vyksta tie patys procesai, mes nežinom, kaip medžiagos išsilaikys po šimto metų, ir kaip tik tie patys klausimai keliami kartu su „Disney“, tuos pačius tyrimu“, – aiškina menotyrininkė Vykintė Stundytė-Pier.

Gražinos Brašiškytės parodą Teatro, muzikos ir kino muziejuje galima aplankyti nuo penktadienio, ji veiks pusę metų.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt