Kultūra

2021.11.14 08:15

Jurga Ivanauskaitė būtų minėjusi 60-metį: „Svarbu, kad kūryboje nesijaustų prakaito kvapo“

LRT.lt2021.11.14 08:15

Jurga Ivanauskaitė lapkričio 14 dieną būtų minėjusi 60-metį. „Kartais, kalbant apie gerą baleto šokėją, sakoma, kad jo šokyje nesijaučia prakaito kvapo. Jei taip būtų vertinama mano kūryba – priimčiau kaip komplimentą“, – yra kalbėjusi J. Ivanauskaitė. Ji buvo viena žymiausių Lietuvos rašytojų, taip pat dailininkė, prozininkė, eseistė ir poetė.

J. Ivanauskaitė pabaigė Vilniaus dailės akademiją, kurioje įgijo grafikės specialybę. „Nemokėjau nupiešti nei Dovydo nosies, nei gipsinės ausies“, – sakė J. Ivanauskaitė, jos sritis buvo tai, kas reikalavo fantazijos.

Vakaro autografas. Rašytoja Jurga Ivanauskaitė

1993 metais pasirodęs jos romanas „Ragana ir lietus“ tapo skandalingiausiu jos kūriniu. Net porą savaičių kūrinį buvo uždrausta pardavinėti motyvuojat tuo, jog jis neatitinka etikos normų. Tačiau slapta kūrinys buvo skaitomas. Vėliau romanas sulaukė tarptautinio pripažinimo, buvo išverstas į įvairias kalbas.

Neilgai trukus J. Ivanauskaitė išvyko į Tibetą, gilinosi į budizmą, ieškojo dvasinės ramybės. Šiuo periodu jos kūryba pasikeitė, ėmė dominuoti Indijos kultūra bei religija.

Savęs link... Jurga Ivanauskaitė ir Tibetas

2005 m., jau sirgdama vėžiu, parašė romaną „Miegančių drugelių tvirtovė“, kuris pripažintas geriausia metų knyga, o autorei įteikta Lietuvos nacionalinė meno ir kultūros premija.

2007 metais J. Ivanauskaitė atgulė amžinojo poilsio.

Tarp garsiausių jos romanų – tokios knygos kaip „Mėnulio vaikai“, „Pakalnučių metai“, „Nežaiskite su mėnuliu“, „Sapnų nublokšti“.

Jūsų studija. J.Ivanauskaitė

Kelios citatos iš J. Ivanauskaitės knygų:

„Žmonės vieniši kaip medžiai. Medžiai liečiasi lapais, šakomis, bet kamienai visada stovi atskirai. Visada“, – citata iš J. Ivanauskaitės knygos „Pakalnučių metai“.

„Nėra tokio kūno pažeminimo, kurio neįstengčiau paversti sielą taurinančia patirtimi...“ – citata iš J. Ivanauskaitės knygos „Viršvalandžiai“.

„Būdama tiesoje, tu supranti, kad visuose žodžiuose visada yra truputį apgaulės“, – citata iš J. Ivanauskaitės knygos „Ragana ir lietus“.

„Kartais atrodo, jog jau savyje viskas taip sudėtinga, klaidu, neaprėpiama, tai suprasti kitą apskritai neįmanoma“, – citata iš J. Ivanauskaitės knygos „Nežaiskite su Mėnuliu“.

„Jaučiuosi, tarsi būtų nudirta mano oda ir visas kūnas kraujuotų prisiminimais“, – citata iš J. Ivanauskaitės knygos „Ragana ir lietus“.

„Mirštantysis visą laiką negalvoja apie tai, kad jis miršta, o ligonis nemintija vien apie savo ligą, kaip ir sveikasis nuolat negalvoja apie tai, kad gyvena. Daugelis sveikųjų apie gyvenimą išvis pamiršta. Kai kurie taip ir nugyvena visą amželį, laukdami, kada prasidės Tikrasis Gyvenimas“, – citata iš J. Ivanauskaitės knygos „Viršvalandžiai“.

Jurga. Prisiminimai apie rašytoją Jurgą Ivanauskaitę

Prisiminimai apie menininkę:

„Žvelgdama į visą anksti nutrūkusį Jurgos gyvenimo kelią, sakyčiau, kad iš esmės jis buvo vientisas, nueitas atkakliai ieškant Meilės, Tikėjimo, Vilties. Tačiau jos charakteryje netrūko prieštaringų bruožų, Jurga galėjo būti švelni ir rūsti, patikli ir slapukė, rimtuolė ir lengvabūdė, intravertiška ir ekscentriška, nuolaidi ir užsispyrusi, net karinga. Jos santykis su pasauliu pirmiausia buvo jausminis, kartais egzaltuotas“, – apie savo dukrą rašė menotyrininkė Ingrida Korsakaitė knygoje „Jurga. Atsiminimai, pokalbiai, laiškai“.

„Per paskutinius savo gyvenimo metus ji, rodos, savaime artėjo ir artėjo prie Jėzaus. Kaip kartais iškyla seniai nugrimzdę mūsų kūdikystės dalykai, taip Jurgai išniro gyvasis Jėzus Kristus [...]. Nebuvo jokio patoso, tik Jėzaus ieškojimas ir atradimas. Buvo tik gilėjančios ir gyvenimo taką vis siaurinančios kančios istorija, kurioje Jurga rado amžinąjį gyvenimą, nepraeinančios, nesugriaunamos, neatimamos meilės galimybę“, – toje pačioje knygoje rašė kunigas Julius Sasnauskas.

„Ir ši šypsena buvo dar vieno fenomenalaus Jurgos talento liudytoja. Šypsena iš daugelio elementų. Šilumos, atvirumo, gudrumo, vidinės kultūros, gyvenimo džiaugsmo, susitaikymo su gyvenimu, koketiškumo, išminties. Jurga šypsojosi nuolat. Šypsena ir švelnus, bet pamatinis humoro jausmas jai, ko gero, buvo geriausi ginklai kovojant su nuoboduliu ir pilkuma. Su beprasmybe“, – knygoje užfiksuoti poeto Kęstučio Navako žodžiai.

„Buvome bebaimės. Turėjom beprotiškų svajonių. Su ja gyvenime nesijausdavau išsišokėlė. O ji irgi nesijautė kitokia, būdama su manim. Mus siejo ir tai, kad niekuomet nesijautėme geltonplaukės ilgakojės gražuolės, aukštuomenės liūtės. [...] Mums abiem visąlaik buvo įdomu ribinės situacijos, vaikščiojimas peilio ašmenimis. Tai labai siejo. Jurga buvo pasaulio žmogus“, – išleistoje atsiminimų knygoje rašė režisierė Dalia Ibelhauptaitė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt