Kultūra

2021.10.25 23:05

Profesionaliai Lietuvos keramikai – 90: parodoje Vilniuje atkreipiamas dėmesys į šio meno dabartį

Inesa Rinkevičiūtė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.10.25 23:05

Vilniuje, Šv. Jono gatvės galerijoje, atidaryta paroda „Archyvas“, kurioje – daugiau nei 70 skirtingų kartų Lietuvos keramikų darbų. Paroda skirta profesionalios keramikos 90-mečiui. Ji – siekis ne tik priminti, kaip formavosi šio meno tradicijos Lietuvoje, bet ir atkreipti dėmesį į keramikos, kaip meno šakos, dabartį.

Audriaus Janušonio „Namelis prie upės“ greta Noros Blaževičiūtės skulptūros „Mano draugė“. Šiuos du darbus skiria 18 metų. Parodos „Archyvas“ organizatorių tikslas toks ir buvo – profesionalios keramikos Lietuvoje raidą pasakoti ne chronologiškai, bet gretinant skirtingų kartų keramikų darbus, leisti pačiam lankytojui nuspėti, atrasti, kada jie sukurti.

Profesionaliai Lietuvos keramikai – 90: šiuolaikiniai autoriai sulaukia vis daugiau dėmesio užsienyje

Kai kurie darbai, sukurti 1980-ųjų pradžioje, šioje parodoje eksponuojami pirmąkart.

„Čia yra mūsų nacionalinės premijos laureatės darbas. Jis turi įdomią istoriją, buvo sukurtas... labai seniai, ir sovietmečio nomenklatūros buvo apkaltintas, kad vaizduojami žmonės kaip kalėjime, ir sovietinė cenzūra tą darbą atmetė ir jis nebuvo rodytas niekada“, – sako parodos architektė Milena Pirštelienė.

Šį M. Pirštelienės minimą darbą sukūrusi Aldona Šaltenienė – vienintelė keramikė Lietuvoje, įvertinta Nacionaline kultūros ir meno premija.

Keramikos, kaip profesionalios, ne amato, meno šakos pradžia Lietuvoje skaičiuojama nuo 1931-ųjų, kai Kauno meno mokykloje atidaryta Keramikos studija.

Keičiantis menininkų ir dėstytojų kartoms, mokyklos, 5-ajame dešimtmetyje iš Kauno persikėlusios į Vilnių, padaliniai skirtinguose miestuose įgijo tam tikrus stilistinius ir idėjinius skirtumus.

„Kaune liko stipresnė technologinė bazė ir jie ten turėjo porcelianą. Tai čia, ko Vilniaus dailės akademijoje nebuvo. Čia buvo žemo degimo krosnys, tai mes gal buvome techniškai labiau atsilikę, sakykime, bet tada fantazija labiau lavėjo“, – teigia parodos kuratorė Agnė Šemberaitė.

Dabar viena ryškiausių tendencijų – bendradarbiavimas su kitais menais, raiškomis. Pavyzdžiui, keramiko iš Turkijos sukurti moliniai muzikos instrumentai.

Dabar dailininkų sąjungos Vilniaus keramikos sekcijoje – 99 nariai. Parodoje eksponuojami 76 kūrėjų darbai.

Pasakoti profesionalios Lietuvos keramikos istoriją – tik vienas iš šios parodos tikslų. Kitas – atkreipti dėmesį į keramikos dabartį bei kartu – ateitį.

„Pavyzdžiui, atvažiuoja iš užsienio koks nors svečias – Vilniuje nėra kur jo nuvesti, jokio muziejaus, galerijos nėra, kur būtų tik keramika. Kaune buvo muziejus, jį uždarė, kitų patalpų nedavė, Panevėžy muziejus yra, bet jis – tarptautinis, ten daugiau užsienio kūrėjų nei lietuvių“, – sako keramikė A. Šaltenienė.

Anot keramikų, šiuolaikiniai mūsų autoriai vis daugiau dėmesio, pripažinimo susilaukia ne tiek Lietuvoje, kiek Europoje, Azijoje, šiuose žemynuose rengiamose bienalėse. Galimybę dalyvauti tarptautiniuose renginiuose dauguma kūrėjų ir mato kaip keramikos ateitį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt