Kultūra

2021.06.19 13:58

Neseniai iškeliavusios Lucindos Riley fenomenas ir „Septynios seserys“: kad galėtų rašyti, pardavė savo vestuvinę suknelę

LRT.lt2021.06.19 13:58

Prieš savaitę po sunkios ligos mirusi britų rašytoja Lucinda Riley paliko literatūrinį fenomeną – prieš devynerius metus pradėtas kurti romanų ciklas „Septynios seserys“ tapo pasauliniu bestseleriu, o šios serijos veikėjų likimai taip įtraukė, kad vos pasirodžius naujai knygai skaitytojai jau nekantraudavo ir teiraudavosi naujesnės, dar neparašytos ciklo knygos.

Fatališka, kad L. Riley užgeso šiai serijai artėjant į pabaigą, o skaitytojai liko su didžiuliu klausimu, ar rašytoja spėjo parašyti paskutinę knygą, o gal nusinešė ir septynių seserų istorijos atomazgą. Aistras dar pakaitino žinia apie kuriamą televizijos serialą, kuriuo autorė domėjosi ir dalyvavo jo kūrime, rašoma LRT.lt portalui leidyklos „Tyto alba“ parengtame tekste.

Išėjo L. Riley pasiekusi kūrybos viršūnę – septintoji ciklo knyga „Dingusi sesuo“ buvo tarp populiariausių šalyse, kur jau spėjo pasirodyti. Prieš porą savaičių išleista lietuviškai, ši knyga taip pat populiariausia Lietuvoje. Tad kur slypi „Septynių seserų“ ir apskritai L. Riley literatūrinis fenomenas, kad jos knygos nepalieka abejingų daugelyje pasaulio šalių ir įtinka labai skirtingų skonių skaitytojams: vieni randa seserų istorijas, kiti mėgaujasi konkrečios šalies istoriniu ar kultūriniu kontekstu.

Tai, kas nepavaldu laikui

L. Riley kūrybą drąsiai galima vadinti pasauliniu fenomenu: jos knygos išverstos į 37 kalbas, visame pasaulyje parduota 30 milijonų egzempliorių, o į populiariausių knygų sąrašų viršūnes nuolat iškopia 25 šalyse. Vis dėlto turbūt didžiausio dėmesio L. Riley kūryba sulaukė Nyderlanduose: ne vieną savaitę šios šalies populiariausių knygų sąraše 8 iš 10 knygų buvo L. Riley. Kasmet jos romanai perkamiausių kalendorinių metų knygų sąrašų viršūnėse atsiduria Vokietijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Naujojoje Zelandijoje.

Lietuvoje ši autorė taip pat turi didžiulį ratą gerbėjų, su jais 2016 metais susitiko Vilniaus knygų mugėje. Lietuviškai išleisti 16 L. Riley romanų, 9 iš jų – necikliniai, o bendras šių knygų tiražas viršija 101 tūkstančių egzempliorių, šalies bibliotekose prie L. Riley knygų nusidriekia keleto mėnesių eilės. Prieš devynerius metus lietuviškai pasirodę „Orchidėjų namai“ buvo pirmoji Lietuvos skaitytojų pažintis su L. Riley kūryba, šiandien ši knyga išlieka viena populiariausių, šiemet pasirodė ketvirtas knygos tiražas, iš viso jos parduota daugiau nei 10 tūkstančių egzempliorių. Populiarumu „Orchidėjų namams“ nenusileidžia ir kiti necikliniai L. Riley romanai „Levandų sodas“, „Drugelių kambarys“, „Vidurnakčio rožė“, „Meilės laiškas“, „Angelų medis“.

Kodėl L. Riley knygos skaitomos nuolat, kartojami tiražai, skaitytojai nebijo leistis į daugiau nei 500 puslapių kelionę, viename paskutiniųjų specialiai Lietuvos auditorijai skirtame interviu rašytoja sakė, kad paslaptis – laikui nepavaldžios temos apie žmogiškumą. „Tai, kaip gyvename, kaip valgome, kaip rengiamės ar kaip elgiamės, pasikeitė, bet iš esmės mes, kaip žmonės, labai stipriai nepasikeitėme. Mes vis dar įsimylime, vis dar jaučiame pyktį, baimę, pavydą. Tai tie patys dalykai, apie kuriuos rašau knygose aš, apie kuriuos savo romanuose rašė Dickensas, Austen ar Brontë.“

„Septynių seserų“ fenomenas

Daugiausia dėmesio sulaukė L. Riley romanų ciklas „Septynios seserys“, paremtas mitu apie Plejadžių žvaigždyną ir pasakojantis įvaikintų seserų istorijas. Šį pasauliniu fenomenu tapusį ciklą autorė pradėjo rašyti 2012 metais ir iki šiol visame pasaulyje parduota 15 milijonų egzempliorių šio ciklo knygų. Mirus seseris užauginusiam tėvui, jos visos vėl susirenka į pasakiškus vaikystės namus prie Ženevos ežero, bet tėvo valia laidotuvės jau įvyko, o kiekviena iš seserų gauna po voką ir nuorodą su paslaptingomis koordinatėmis. Taigi kiekviena ciklo knyga pasakoja vis kitos sesers istoriją.

L. Riley yra sakiusi, kad šiuo ciklu norėjo įamžinti ankstesnių kartų moterų pasiekimus ir tvirtumą, o mitas apie Plejadžių žvaigždyną patraukė, nes, pasak mitologijos, visos seserys buvo ypatingos ir stiprios moterys. „Kovodamos su lytiniais ir rasiniais prietarais, netekdamos mylimųjų per karus ar dėl ligų, pradėdamos gyvenimą iš naujo kitame pasaulio krašte, praeities moterys praskynė mums kelią, jų dėka šiandien mėgaujamės minties ir veiksmų laisve.“

Plejadžių žvaigždyną sudaro septynios žvaigždės, tačiau Šveicarijoje užaugo tik šešios įvaikintos seserys, taigi ką tik pasirodžiusi septintoji knyga „Dingusi sesuo“ kupina dar daugiau paslapčių, nes pasakoja apie pradingusią septintą seserį. Pavasarį specialiu kreipimusi L. Riley pranešė, kad „Dingusi sesuo“ – ne paskutinė ciklo knyga ir laukia aštuntoji, joje rašytoja atskleis tėvo istoriją. Kol kas neskelbiama, ar rašytoja spėjo užbaigti paskutinę ciklo knygą ir ar daugybė seserų istoriją sekančių skaitytojų sužinos atomazgą.

Prieš mėnesį duotame interviu L. Riley „Septynių seserų“ ciklą pavadino bendra kelione ir už tai dėkojo skaitytojams: „Man labai malonu, kad skaitytojai keliauja šią kelionę drauge su manimi. Kita vertus, sulaukiu daugybės daugybės vyresnio amžiaus skaitytojų laiškų, jie nerimauja, kad neišgyvens iki to, kol pasirodys paskutinė serijos knyga. Man taip negera, kai turiu jiems pasakyti: atleiskite, bet negaliu jums atskleisti, kaip istorija klostysis būsimoje knygoje. Suvokimas, kad tavo knyga tokia laukiama, ir baugina.“ Beje, viena Holivudo prodiuserinė kompanija nusipirko teises ekranizuoti šį romanų ciklą, tad ekranus turėtų išvysti „Septynių seserų“ istoriją pasakojantis serialas.

Lemtingas posūkis

Septynias seseris auginusį tėtį L. Riley ne kartą yra palyginusi su savo tėčiu. Airijoje gimusi rašytoja prisimena, kad, kai buvo maža, tėtis nuolat keliaudavo ir šeima dažniausiai nežinodavo, ką jis veikia, kai nebūna namuose, tad vaikams tėtis buvo paslaptinga figūra. L. Riley yra pasakojusi, kad, kaip ir seserys iš romanų ciklo, ji laukdavo tėčio sugrįžtant su dovanomis iš kokios nors egzotiškos šalies. Būtent iš šio išmintingo žmogaus ji išmoko empatijos ir begalinės meilės kitam: „Tėtis išmokė, kad nesvarbu, kas bebūtum, ar karalienė, ar kambarinė, visi žmonės nusipelno vienodos pagarbos.“

O štai iš mamos pusės, pasak autorės, jos gyslomis tekėjo meilė teatrui: mama buvusi aktorė, senelė – operos solistė, dėdė – šviesų režisierius karališkajame „Covent Garden“ teatre. Tad ir Lucinda nuo mažens buvo rengiama scenai: lankė baleto pamokas, vėliau tapo aktore, tačiau sveikatos problemos netikėtai apvertė karjerą ir taip ji pradėjo rašyti.

„Mane prie lovos buvo prikaustęs labai pavojingas virusas, manyta, kad tai liaukų uždegimas. Negalėjau vaidinti, o visada turėjau labai lakią vaizduotę, tad pamaniau: ką gi, dabar užrašysiu istoriją, kuri jau kurį laiką sukosi mano galvoje. Aplankyti atėjusi draugė išvydo didžiulį pluoštą popierių, kai pasakiau, kas tai, parodė savo tėčiui rašytojui, o jis perdavė savo agentui. Maždaug po metų gavau pasiūlymą knygą išleisti. Per tą laiką surinkau tekstą kompiuteriu, pardavusi savo vestuvinę suknelę, kad galėčiau susimokėti už „Word“ programinę įrangą. Man buvo 24-eri ir tuo metu supratau, kad rašymas yra būtent tai, ką noriu daryti visą likusį gyvenimą.“

Aplink pasaulį

Greta stiprių ir įsimenančių personažų dar viena svarbi L. Riley knygų sudedamoji dalis – dėmesys konkrečiai šaliai ar miestui, meistriškai atskleista vietos dvasia. Septynios seserys išsibarsčiusios po visą pasaulį, tad veiksmas vyksta skirtingose vietose. Štai „Dingusios sesers“ pasakojimas prasideda Kanadoje ir veda į Prancūziją, Angliją, Airiją, Naująją Zelandiją. Kitų seserų likimai skaitytojus nuveda į Braziliją, Keniją, Australiją, Tailandą, Norvegiją, Angliją. Tačiau tai toli gražu ne atvirukinės turistams puikiai pažįstamos vietos – L. Riley kruopščiai rinkdavo medžiagą apie šalį, kuri tapdavo jos romano veiksmo scena.

L. Riley skaitytojai turi galimybę keliauti ir laiku, tarkim, nusikelti į Airijos nepriklausomybės kovų metus ar susipažinti su senojo pasaulio meno lobiais. Rašytoja itin atidžiai studijavo istorinius faktus, nes nesunku įžeisti, pavyzdžiui, norvegus, kai rašai apie kompozitorių Grygą. Dar mokyklos metais rašytoja užsikrėtė meile istorijai ir laiką mieliau leisdavo Viktorijos ir Alberto muziejuje nei naktiniuose klubuose, tad save vadino ir rašytoja istorike, kuri prieš imdamasi rašyti romaną atlikdavo kruopštų tyrimą. Beje, į Vilniaus knygų mugę L. Riley atvyko iš Tailando, kur rinko medžiagą romanui „Perlų sesuo“.

„Šalyje, apie kurią ketinu rašyti, apsigyvenu kuriam laikui, ne savaitei. Ten ne vien lankau muziejus, bet ir susipažįstu su vietiniais žmonėmis. Jie visada atlieka svarbiausią vaidmenį, kuriant istorijas ir renkant duomenis, kurių man reikia rašymui. Kalbu ne apie istorinius faktus, pavyzdžiui, kada buvo laimėtas karas, bet domiuosi tuo, kaip paprasti žmonės į tai reagavo. Taip pat tuo, ką jie valgė pusryčiams, ar tuo metu jau buvo automobiliai, ar jie kinkė arklius į vežimus. Kitaip tariant, veikėją, gyvenusį prieš šimtą metų, imuosi kurti aprašydama tai, kokia buvo jo diena toje užsienio šalyje, apie kurią šiaip nieko nežinau.“

Skaitant L. Riley romanus keliauti galima ne tik po skirtingus žemynus, bet ir po vietas, į kurias šiaip jau daugelis nepatektų, tarkim, romane „Mergina iš Italijos“ nusikelti į operos užkulisius, kur pagal savitas taisykles verda be galo įdomus gyvenimas. Arba pažvelgti į britų karališkosios šeimos pasaulį romane „Meilės laiškas“. Beje, pasirodžius šiam romanui britų spaudoje kilo daug diskusijų, ar autorė neperlenkė lazdos atverdama britų karališkosios šeimos gyvenimą.

Didžiausia aistra

L. Riley gyvenime svarbiausi buvo du dalykai – kūryba ir šeima. Ji visada sakydavo, kad labiausiai pasaulyje brangina artimuosius, o didžiausia baimė – prarasti vaikus. Meilė šeimai atsispindi ir visose jos knygose. Nepaisant sukrėtimų, problemų, kurias patiria L. Riley knygų veikėjai, išlikti jiems padeda tvirtas moralinis kompasas – šeimos vertybės ir artimųjų palaikymas. Nepaisydama sunkių momentų, autorė rašymą ir šeimą laikė geriausiais gyvenime nutikusiais dalykais.

„Rašymas man suteikė tokią didelę galimybę! Taip sakau, nors išgyvenau ir labai sudėtingų momentų. Prieš dvi dešimtis metų, kai knygos nebuvo labai gerai parduodamos, mes praradome namus, nes neišgalėjome mokėti paskolos – buvau labai neturtinga, tai buvo labai sudėtingas etapas. Bet rašymas man suteikė didžiulę dovaną – apkeliavau pasaulį, sutikau žmonių, kurių kitomis sąlygomis niekada nebūčiau sutikusi, žmonių, kurie apsaugojo mane nuo puikybės, iš kurių išgirdau nepaprastų istorijų. Atsikelti ryte ir žinoti, kad dieną praleisiu darydama tai, ką be galo mėgstu, – didžiausia laimė, kuri gali būti suteikta žmogui.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.