Kultūra

2021.06.15 11:08

Paviešintas dokumentas, kuriuo dailininko Kasiulio našlė dovanoja Lietuvai savo vyro kūrybą

Monika Petrulienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.06.15 11:08

Tęsiantis skandalui dėl Vytauto Kasiulio dailės muziejaus pervadinimo į Lietuvos diasporos dailės muziejų, Paryžiuje gyvenantis rašytojas Valdas Papievis feisbuko paskyroje pasidalijo dailininko našlės Bronės Kasiulienės ir tuometinės ambasadorės Prancūzijoje pasirašytu dokumentu, kuriame įtvirtintos vyro kūrybinio palikimo dovanojimo sąlygos.

Lietuvos nacionalinės dailės muziejaus (LNDM) direktorius Arūnas Gelūnas LRT.lt tvirtino, esą sutarties, kurioje mainais į dailininko kūrybos perdavimą būtų pasižadėta įsteigti Kasiulio muziejų, jo vadovaujamoje įstaigoje ieškota dvejus metus, tačiau ji nebuvo rasta.

„Jeigu tokia sutartis egzistuotų, nebūtume gavę Kultūros ministerijos leidimo keisti muziejaus pavadinimą. Priešingu atveju tai būtų sutarties sulaužymas. Jos ieškojome dvejus metus, radome tik laišką ir kelis elektroninių laiškų kopijas. Tačiau dvišalės sutarties tarp Kasiulio šeimos ir Lietuvos dailės muziejaus (dabar LNDM, – LRT.lt) neaptikome. Jei ji atsirastų, jei ji buvo, tik mes jos kažkodėl neradome, tada tikrai koreguotume savo sprendimą“, – pabrėžė LNDM direktorius.

V. Papievio paviešintame, 2010-ųjų kovo 26-ąją B. Kasiulienės ir Lietuvos Respublikos ambasadorės Prancūzijoje Jolantos Balčiūnienės Paryžiuje pasirašytame dokumente dailininko našlė rašo: „Šiuo raštu aš, Briggitte (Bronė) Kasiulis, išsakau savo valią perduoti Lietuvai savo vyro Vytauto Kasiulio kūrybinį palikimą ir meno vertybių kolekciją su sąlyga, kad Lietuvoje bus įsteigtas Vytauto Kasiulio valstybinis muziejus. Kol bus tvarkomi muziejaus steigimo reikalai, visa tai perduosiu saugoti Lietuvos ambasadai Prancūzijoje...“

Pervadintas Kasiulio muziejus: šio įvykio nesupratusi menininko šeima svarsto atsiimti kūrinius

V. Papievio manymu, Vytauto Kasiulio dailės muziejaus naikinimas yra kultūrinis vandalizmas. Anot jo, Lietuva sulaužė visus savo įsipareigojimus, „savo antspaudą“. „Kaip dabar pasitikėti tokia valstybe? Tegul ponas Gelūnas sako, ką nori. Net jeigu dokumentai būtų sudegę, pamesti, kažkur nusibarstę, yra daugybė liudininkų, galinčių patvirtinti, kad tokia buvo priešmirtinė V. Kasiulio našlės Bronės, po to – ir sūnaus, jo šeimos valia“, – LRT.lt teigė jis.

Birželio 15 dieną LNDM vadovas A. Gelūnas savo paskyroje feisbuke pripažino, kad Vytauto Kasiulio dailės muziejaus ir Prano Domšaičio galerijos pavadinimų keitimas buvo įgyvendintas netinkamai, todėl dar šiandien kreipsis į kultūros ministrą Simoną Kairį, prašydamas atšaukti ankstesnį sprendimą ir grįžti prie išsamių diskusijų šiuo klausimu.

Be to, jis pažymėjo, kad V. Kasiulio kūriniai nebuvo perduoti Lietuvos dailės muziejui (dabar – LNDM) pasirašant tokiais atvejais įprastą dvišalę tarpusavio įsipareigojimų sutartį, pridedant perduodamų kūrinių sąrašą. „Tokios sutarties savo archyvuose aktyviai ieškojome dvejetą metų, bet neradome“, – pabrėžė A. Gelūnas.

Egzodo dailininkas V. Kasiulis (1918–1995) paliko apie 1,5 tūkst. tapytų paveikslų, 950 pastelių, 200 guašų, apie 50 litografijų. Jis tapė religinius herojus, gatvės muzikantus, cirko artistus, kasdienius darbus dirbančius žmones, žvejus, medžioklės scenas.

2010 metais B. Kasiulienė testamentu padovanojo vyro kūrybinį palikimą Lietuvai, o sūnus Vytautas Kasiulis jaunesnysis perdavė 950 kūrinių kolekciją ir asmeninį dailininko archyvą. 2013 metais Vilniuje buvo atidarytas Vytauto Kasiulio dailės muziejus.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.