Kultūra

2021.06.14 19:41

Kasiulio muziejaus pervadinimą Papievis laiko valstybiniu vandalizmu, Gelūnas atšauna: senasis pavadinimas tik trukdė

Mindaugas Klusas, LRT.lt2021.06.14 19:41

Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus (LNDM) sprendimas pervadinti Vytauto Kasiulio dailės muziejų į Lietuvos diasporos dailės muziejų sukėlė aršią diskusiją socialiniuose tinkluose. Kai kurie komentatoriai situaciją įvertino kaip muziejaus komunikacijos skandalą, nes tyliai priimtas sprendimas kelia rimtų klausimų, ką ketinama daryti su 2010 metais Lietuvai dovanotu Prancūzijoje gyvenusio dailininko Vytauto Kasiulio palikimu. LNDM vadovas Arūnas Gelūnas komunikacijos klaidas pripažįsta, tačiau sprendimo nekeis.

Egzodo dailininkas V. Kasiulis (1918–1995) paliko apie 1,5 tūkst. tapytų paveikslų, 950 pastelių, 200 guašų, apie 50 litografijų. Jis tapė religinius herojus, gatvės muzikantus, cirko artistus, kasdienius darbus dirbančius žmones, žvejus, medžioklės scenas.

2010 metais Bronė Kasiulienė testamentu padovanojo vyro kūrybinį palikimą Lietuvai, o sūnus Vytautas Kasiulis jaunesnysis perdavė 950 kūrinių kolekciją ir asmeninį dailininko archyvą. 2013 metais Vilniuje buvo atidarytas V. Kasiulio dailės muziejus.

„Tu manęs po Kasiuliu nepakiši!“

LNDM vadovas A. Gelūnas LRT.lt patikino, kad V. Kasiulio kolekcija buvo ir bus saugoma LNDM fonduose. Pildant šeimai duotą pažadą dalį jo kūrinių Diasporos dailės muziejus nuolat rodys vienoje salių kartu su kitų diasporos kūrėjų darbais. Ekspozicija bus periodiškai atnaujinama.

„Kasiulio darbai taps visą diasporos dailę pristatančio rinkinio dalimi, jo kūriniai bus rodomi plataus, įspūdingo išeivijos menininkų rato kontekste“, – atskleidžia A. Gelūnas. Nuo 2013 metų iki šiol nuolatinė V. Kasiulio ekspozicija užėmė visą antrąjį muziejaus aukštą. Šiuo metu jame atidaryta Vaclovo Rato (1910–1973) grafikos kūrinių paroda „Vaclovas Ratas. Anapus pusiaujo“.

Terminas „diaspora“ pasirinktas kaip talpiausias, apimantis visus dėl įvairiausių priežasčių iš Lietuvos išvykusius jos piliečius lietuvius, žydus ir kitų tautybių žmones. „Ekspertinis laukas“ esą palaiko sprendimą keisti muziejaus pavadinimą. „Visi, kas išmano diasporos dailę, jį sveikina“, – sako A. Gelūnas.

Muziejaus pavadinimo keitimas, anot jo, buvo neišvengiamas. Esą daugelis menininkų nebūtų sutikę rodyti savo kūrybos muziejuje menininko, kurį laikė komerciniu, mažiau talentingu nei jie.

„Muziejaus vardas turi būti toks galingas, kad taptų skėčiu kitiems. O šiuo atveju jis trukdė. Vienas garsus išeivijos menininkas mums tiesiai šviesiai rėžė: „Tu manęs po Kasiuliu nepakiši.“ Nes jis laikė Kasiulį menkesniu menininku už save. Dauguma menotyrininkų jums pasakytų tą patį – kad Kasiulio vardas yra nepakankamas būti skėtine emblema visam diasporos laukui“, – tvirtina LNDM vadovas.

Dėl naujojo pavadinimo LNDM taryba ir muziejaus Strateginis komitetas esą diskutavo dvejus metus. Tai įrodo dokumentai, posėdžių protokolai. Vis dėlto A. Gelūnas pripažįsta, kad LNDM padarė komunikacijos klaidą – apie ketinimus keisti pavadinimą kalbėta per mažai: „Tai buvo daroma gana siaurame rate.“

Sutarties su V. Kasiulio šeima, kad mainais į dovanojamą palikimą Lietuva pasižada įsteigti dailininko vardo muziejų, anot A. Gelūno, jie neradę.

„Jeigu tokia sutartis egzistuotų, nebūtume gavę Kultūros ministerijos leidimo keisti muziejaus pavadinimą. Priešingu atveju tai būtų sutarties sulaužymas. Jos ieškojome dvejus metus, radome tik laišką ir kelis elektroninių laiškų kopijas. Tačiau dvišalės sutarties tarp Kasiulio šeimos ir Lietuvos dailės muziejaus (dabar LNDM, – LRT.lt) neaptikome. Jei ji atsirastų, jei ji buvo, tik mes jos kažkodėl neradome, tada tikrai koreguotume savo sprendimą“, – pabrėžė LNDM direktorius.

Kasiulio sūnus: „Geri dalykai ilgai netrunka“

Rašytojas Valdas Papievis svariai prisidėjo, kad dailininko V. Kasiulio kūrybos palikimas atitektų ne kam nors kitam, o Lietuvos žmonėms. Įdėjo daug pastangų įtikinant dailininko našlę B. Kasiulienę ir sūnų Vytautą perduoti darbus tuomečiam Lietuvos dailės muziejui. Todėl toks LNDM akibrokštas jam ypač nemalonus.

Rašytojas sako nekvestionuojantis Lietuvos kultūros politikos, nesąs jos ekspertas. „Muziejų pertvarkos, optimizacijos – galbūt labai gerai. Tik labai liūdna, kai jos į šalikelę nustumia žmonių likimus ir mūsų gyvenimus“, – LRT.lt teigia Paryžiuje gyvenantis rašytojas.

Pašnekovas nekelia ir V. Kasiulio kūrybos meninės vertės klausimo. „Kasiulį įvertino Paryžius. Dabar jį reitinguoja Lietuva. Nureitinguos ar pakels – ne mano reikalas, ne mano sritis“, – sako V. Papievis.

Anot jo, taip elgdamasi Lietuva sulaužė visus savo įsipareigojimus, „savo antspaudą“. „Kaip dabar pasitikėti tokia valstybe? Tegul ponas Gelūnas sako, ką nori. Net jeigu dokumentai būtų sudegę, pamesti, kažkur nusibarstę, yra daugybė liudininkų, galinčių patvirtinti, kad tokia buvo priešmirtinė V. Kasiulio našlės Bronės, po to – ir sūnaus, jo šeimos valia“, – teigia V. Papievis. Anot jo, šviesaus atminimo B. Kasiulienė buvo teisi, prieš mirtį abejodama Lietuvos valstybės patikimumu.

„Tai kultūrinis vandalizmas valstybiniu mastu. Peržengtos visos raudonosios, elementarios etikos ribos. A. Gelūnas man parašė, kad apie muziejaus pavadinimo keitimą buvo diskutuojama dvejus metus. Bet per tą laiką nė karto nesikreipta į dailininko šeimą. Jei norima keisti muziejaus koncepciją, galbūt reikia tartis ir su šeima, kuri Lietuvai padovanojo 950 darbų ir daugybę kitų vertybių?“ – klausia LRT.lt pašnekovas.

V. Papievis teigė birželio 13-ąją kalbėjęsis su dailininko sūnumi Vytautu ir jo žmona. Klausęs, kokia jų reakcija ir ką jie ketina daryti. „Jie pamanė, kad pokštauju: „Mes nieko apie tai nežinome.“ Kasiulių šeima turi humoro jausmą. Vytautas dar pridūrė: „Visai būtų neįdomu sulaužyti neveikiantį daiktą. Viskas iki šiol klostėsi labai gerai, bet geri dalykai netrunka“, – V. Kasiulio jaunesniojo žodžius perdavė V. Papievis.

Jos žodžių liudininkas

Meno kolekcininkas, galerininkas Edvidas Žukas juokdamasis sako V. Kasiulio atveju galįs save vadinti pilkuoju kardinolu, nes su V. Papieviu juodu nuolat lankė B. Kasiulienę, įkalbinėjo dėl vyro darbų perdaviimo Lietuvai.

„Ji mums popierius lapelyje ranka parašė, kad savo šeimos kūrybinį palikimą dovanoja Lietuvai. Buvau jos žodžių liudininkas: „Dovanoju su ta sąlyga, kad jam bus suteiktas nacionalinio muziejaus statusas.“ Ir netrukus iškeliavo anapilin, – prisimena E. Žukas. – Nuodugniau apie situaciją jums galėtų papasakoti buvusi Lietuvos ambasadorė Prancūzijoje Jolanta Balčiūnienė. Ambasada net buvo skyrusi atskirą kabinetą, jame vyko V. Kasiulio paveikslų atranka tuometinio Dailės muziejaus kolekcijai.“ J. Balčiūnienė LRT.lt situacijos nekomentavo motyvuodama dideliu užimtumu.

Juodoji komunikacijos skylė

Švietimo politikos ekspertė, buvusi prezidentės patarėja kultūrai Virginija Būdienė taip pat prisidėjo, kad V. Kasiulio kūryba sugrįžtų į dailininko tėvynę. LRT.lt ji paliudijo: „Pažadas dėl atskiro muziejaus ir nuolatinės ekspozicijos tikrai buvo.“ Dabartinė situacija dėl muziejaus pavadinimo keitimo jai primenanti dvarų naikinimą.

„Lietuvos duotas žodis dailininko našlei ir sūnui, padovanojusiems didžiulę kolekciją, pasirodo, nieko nevertas. Gyvavo tik 7 metus. Kur dabar bus ta kolekcija, informacijos rasti nepavyko, – sako V. Būdienė ir priduria: – A. Gelūnas ir ministras Simonas Kairys labai nuvylė. Taip elgtis negražu, nediplomatiška ir kultūros požiūriu nemoralu.“

Šiuo metu dalis V. Kasiulio kūrinių yra paskolinti parodai Alytaus audiovizualiųjų menų centrui. Tai irgi kelia įvairių abejonių, ką iš tiesų ketinama daryti su V. Kasiulio kolekcija. „Nėra jokios informacijos, ar ji bus ir kur bus eksponuojama. LNDM sukūrė baisią komunikacijos juodąją skylę“, – teigia V. Būdienė.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.