Kultūra

2021.05.18 23:42

Garbingą sukaktį švenčiantis muziejus prisimena unikalią Lietuvos asmenybę – Unę Babickaitę

Margarita Alper, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2021.05.18 23:42

Gegužės 18-ąją minima tarptautinė muziejų diena. 95-erių metų sukaktį švenčiantis Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus prisimena vieną iš kolekcininkių – aktorę Unę Babickaitę, sukaupusią nemažą archyvą, saugomą muziejuje. Gimusi Lietuvoje, gyvenusi Jungtinėse Valstijose, Europoje, ji visą gyvenimą rinko meno vertybes.

Aktorė U. Babickaitė – unikali Lietuvos asmenybė. Jos istorija prasidėjo 1897-aisiais. Uršulė Babickaitė – Panevėžyje baigusi gimnaziją, dar neturėdama 16-os, išvyko į Peterburgą ieškoti mokytojos darbo. Peterburge ji susitiko su rašytoju Baliu Sruoga. Lietuvių pabėgėlių stovykloje Peterburge vyko intensyvus kultūrinis gyvenimas, per B. Sruogą ir ji pamažu įsitraukė į kultūrinę veiklą. Būtent B. Sruoga ir praminė Uršulę kitu vardu, kuriuo ji tapo žinoma – Une – nuo lotyniško žodžio unus – vienas, vienintelis – ir tarsi užkodavo jos gyvenimą – tapti vienintele. U. Babickaitės gyvenimo dalis – jos kauptas archyvas – saugomas Teatro, muzikos ir kino muziejuje. Viena dalis daiktų tikslingai kaupti muziejui, kita – asmeninė kolekcija.

Garbingą sukaktį švenčiantis Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus prisimena unikalią Lietuvos asmenybę – aktorę Unę Babickaitę

„Balys Sruoga kreipėsi į savo draugę Unę Babickaitę, prašydamas pradėti rinkti daiktus ir siųsti į Lietuvos teatro muziejų, tuo metu Unė Babickaitė gyveno Vakarų Europoje, ji turėjo puikią galimybę surinkti tą medžiagą, labai svarbią medžiagą, ir atsiųsti į Kauną“, – sako Teatro, kino ir muzikos muziejaus direktorė Nideta Jarockienė.

Pirmoji kolekcija į Lietuvą atsiųsta 1931-aisiais, joje buvo spektaklių programos, afišos su žymiausių Vakarų Europos aktorių autografais ir dedikacijomis.

„Kolekcija papasakoja ir apie pačią Unę, sužinome, kokie jos interesai, kuo ji domėjosi, kas jai buvo aktualu, visi eksponatai pasakoja, bet mes daug ko nežinotume, jei ji nebūtų rašiusi dienoraščio, gyvendama Europoje, Londone, Paryžiuje. Būtent iš dienoraščių sužinojome apie įdomią liniją, orientalistinį interesą, šitame muziejuje saugoma kolekcija labai turtinga, yra įvairiausių meno dirbinių Europos, Lietuvos menininkų kūrinių, visko daug. Apie rytietišką kolekciją turime mažai duomenų, ji netyrinėta, dienoraščiai papasakoja, kad ji domėjosi Rytų kultūra ir išryškėja Vakarų Europoje“, – teigia menotyrininkė Miglė Lebednykaitė.

Kolekcijoje – knygos apie teatrą, meno albumai, grožinės literatūros knygos beveik 100 dailės kūrinių, taikomosios dailės, porceliano kolekcija.

„Labai įdomus eksponatas iš gyvenimo Paryžiuje, kur ji nusipirko talismaną. Gatvėje priėjęs žmogus pasakė, kad tai bus jos talismanas, ir ji jį visur su savimi vežiojosi, kaip B. Sruoga minėjo, laikė pačioje matomiausioje vietoje. Iš įdomių eksponatų – ir inicialu dekoruotos lėkštės“, – pasakoja menotyrininkė.

U. Babickaitės kolekcija pirmąkart Teatro, muzikos ir kino muziejų pasiekė 1971-aisiais, antroji – 1999 metais.

„Juos reikia ne tik identifikuoti, bet ir palyginti, kiek tai unikalu tarptautiniu mastu ar kaip atrodome Latvijos, baltarusių kolekcijų, kas rinko Rytų meną, kontekste. Laukia dar atradimų“, – teigia M. Lebednykaitė.

Pasak muziejaus vadovės, per artimiausius dvejus metus planuojama visą U. Babickaitės kolekciją ištirti ir parengti ekspoziciją.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.