Kultūra

2021.04.18 20:45

Ryčio Zemkausko pamėgtos knygos: po arbatinį šaukštelį Prousto per dieną

Rytis Zemkauskas2021.04.18 20:45

Fotelis stovi prie lango, o šalia yra knygų. Kai kurios ten guli metų metus. Kai kurios atsiranda ir dingsta. Vienintelis ryšys tarp jų – aš pats.

Šiandien ten guli Carloso Rojaso „Žuvusiųjų slėnis“. Šią knygą pirmą kartą skaičiau daugiau kaip prieš dešimt metų, kai ji tik pasirodė lietuviškai. Veiksmas vyksta vienu metu dviem laikotarpiais: 1828-ųjų Ispanija ir 1975-ųjų Ispanija. Autorius piešia genialaus tapytojo Francisco Goyos laikus jo paties akimis ir paskutinių diktatoriaus Francisco Franco gyvenimo dienų Ispaniją filologo, rašančio knygą apie Goyą, akimis. Knygos struktūra sudėtinga, ji yra apie mirtį, laiką, valdžią ir tautų sielą, jeigu tokia yra.

Goya yra tarp mano mėgstamiausių menininkų. Jo dėka patyriau vienus stipriausių intelektualinių išgyvenimų. Manau, suprantu jį, ypač „Juoduosius paveikslus“ arba „Kapričus“, iš kurių ciklo pasiimtas knygos leitmotyvas apie tai, kad „proto miegas gimdo pabaisas“. Argi ne taip yra? Lygiai taip pat mėgstu Ispaniją, joje parašiau dalį savo naujausios knygos.

Tad viskas susipynė ir Carloso Rojaso be galo skausmingą kūrinį dabar galiu skaityti nuo bet kurios vietos. Įsivaizduokite mano nusivylimą, kai ta knyga buvo kažkur dingusi iš mano sumaištingo gyvenimo! Gal kam paskolinau, gal kur užkišau... Laimei, pernai visai atsitiktinai radau kitą egzempliorių pirkti tarp naudotų knygų, parsinešiau, pasidėjau šalia ir dabar jau saugau.

Kita knyga, kuri vėlgi mane lydi jau daug metų, man regis, lietuviškai dar neišversta. Tai japonų poeto ir prozininko Matsuo Basho „Siauras kelias vidun“. „Vidun“ čia turima omenyje ir kaip metafora, ir kaip tiesioginis kelionės į šalies vidų, tolyn nuo pakrančių aprašymas.

Anksčiau versdavau „Siauras kelias į provinciją“, bet dabar atrodo, kad tiksliau būtų kalbėti apie vidų, dvasios centrą. Taip ir sugalvotas šis pasakojimas, tarsi kelio filmas: autorius su savo pakeleiviu (gal net mylimuoju) Sora palieka namus ir išeina klajoti po milžinišką salą, lankydami šventyklas, istorines vietas, žmones ir pakeliui rašydami haiku, kurie įsipina tarpuose prozinio teksto.

Skaitau šią knygą angliškai, Samo Hamillo verstą. Jeigu noriu išsišaukti pavasario ryto jausmą bet kur ir bet kada, Matsuo Basho veikia be priekaištų.

„Be žado

Matydamas žalius pavasario pumpurus

Nulietus saulės šviesos.“

O ir pati Basho knygelė mažytė, telpa delne.

Galiausiai knyga, kurią dabar skaitau. Tai antroji Marcelio Prousto „Prarasto laiko beieškant“ ciklo dalis „Žydinčių merginų šešėlyje“. Jau turiu užgyvenęs labai daug prarasto laiko, tad M. Proustas man šiek tiek padeda.

Jis, žinoma, ir nervina, nes neretai nesuprantu jo, paskaitau keliolika puslapių ir padedu kelioms dienoms, sekdamas vienos savo draugės, lenkų sociologės, patarimu: „Vartok Proustą po arbatinį šaukštelį per dieną.“

Ryšys su M. Prousto kūryba man yra sunkiai nusakomas, kaip ir ankstus rytas Paryžiuje, kai su dukra atsikėlėme ir ekspromtu nusprendėme nuvažiuoti į Per Lašezo kapines ant Jimo Morrisono kapo. Nuvažiavome, o tada paaiškėjo, kad ten kažkur ir M. Proustas.

Jo kapą radome labai nesunkiai. Ant antkapio buvo padėtas gėlės žiedas ir „Prarasto laiko“ egzempliorius. Naktį buvo lyta, tačiau knygos lapai buvo sausi, kažkas pasirūpino ja, kaip ir, matyt, kasdien. Štai jums ir arbatinis šaukštelis, štai jums ir jautrumas akimirkai. Proustą skaitau ir vis ką nors iš jo užsirašau į telefono užrašinę.

Ar galiu visa tai rekomenduoti ir kitiems? Negaliu, nes skaitymas labai asmeniškas dalykas. Man atrodo, kad knygų vertybė šiuolaikiniame pasaulyje kaip tik yra jų iš pažiūros neaktualumas, t. y. jos nebeturi komentuoti mums mūsų šios dienos tikrovės. Tą daro žurnalistika ir socialiniai tinklai. O štai gera literatūra, man regis, yra apie svarbesnius reikalus.

Portale LRT.lt – naujas literatūrinis projektas #LRTskaitykla. Čia skaitytojai ras visą pastarojo sezono LRT sukurtą literatūrinį turinį. Kiekvieną savaitę vienas kultūros lauko atstovas rekomenduoja tris knygas, perskaitytas pastaruoju metu ir padariusias didžiausią įspūdį.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt