Kultūra

2021.04.03 13:18

Rasos Antanavičiūtės knygų rekomendacijos: gyva žaizda, Vilniaus gatvės, šokiruojančios miesto ir maisto istorijos

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2021.04.03 13:18

Praėjusią savaitę atverto Vilniaus muziejaus direktorė, menotyrininkė, kultūros vadybininkė Rasa Antanavičiūtė LRT.lt skaitytojams rekomenduoja tris knygas. „Visos prisiliečia prie istorijos, tik skirtingais būdais“, – teigia R. Antanavičiūtė.

Portale LRT.lt – naujas literatūrinis projektas #LRTskaitykla. Čia skaitytojai ras visą pastarojo sezono LRT sukurtą literatūrinį turinį: įgarsintas knygas, kurias skaito aktoriai ar patys autoriai, radijo laidas „Pirmas sakinys“ ir „Nenušaunami siužetai“, pokalbius apie daugiausia dėmesio sulaukusias knygas ir naujų knygų bei autorių pristatymus, LRT žurnalistų parengtus aktualius straipsnius, knygų rekomendacijas, Europos kultūros kanalo „Arte“ kolekcijos dokumentinius filmus apie rašytojus.

Pasak menotyrininkės R. Antanavičiūtės, su pandemijos aplinkybėmis rekomenduojamos knygos tikriausiai turi labai mažai bendra. „Visos prisiliečia prie istorijos, tik skirtingais būdais: pirmoji tiesiog kiša pirštą į gyvą žaizdą; antroji žaismingai moko istorijos, atskleisdama, kieno vardais pavadintos Vilniaus gatvės ir kodėl; trečioji pasakoja šokiruojančias miesto ir maisto istorijas, kviečia atsakingiau žiūrėti į savo kasdienius poreikius ir skatina grįsti išvadas žiniomis, o ne tradicija“, – sako R. Antanavičiūtė.

Parodos „Sunkus amžius“ katalogas, sudarytoja Giedrė Jankevičiūtė (MO muziejus, 2021)

Knyga, kaip pasakoja R. Antanavičiūtė, prisiliečia prie neparašytos Antrojo pasaulinio karo ir ankstyvo pokario Vilniaus istorijos per vaizdus ir asmeninius menininkų išgyvenimus. „Kataloge surinkti straipsniai įvairiais rakursais apžvelgia karo, deportacijos, netekties traumas, atskleidžia visai neromantišką miesto praeities etapą, kuris miestui suteikia gylio, svorio, tikrumo“, – teigia ji.

Parodos „Sunkus amžius“ katalogą R. Antanavičiūtė rekomenduotų visiems, kuriems bent kiek įdomi Vilniaus miesto istorija: „Sprangi informacija pateikta trumpuose, sklandžiai ir aiškiai surašytuose straipsniuose. Gausu iliustracijų.“

Agnės Ulytės ir Monikos Vaicenavičienės „Gatvių susitikimai: o kas, jei Vilniaus gatvės šnekėtųsi?“ („Aukso žuvys“, 2020)

Ši, anot R. Antanavičiūtės, priešingai, visai lengvo turinio, žavi ir šmaikšti. „Autorės bandė įsivaizduoti, kas nutiktų, jei susikertančios Vilniaus gatvės pradėtų kalbėtis. Trumpi tekstukai ir puikios iliustracijos. Ko verti Vytauto ir Kraševskio, 1840 m. parašiusio „Vitolio raudą“, ar Gedimino ir Kudirkos susitikimai!“ – šūkteli menotyrininkė.

„Gatvių susitikimus“ rekomenduočiau dovanoti ir sau, ir kitiems, net ir kiek vyresnio amžiaus vaikams ir paaugliams. Knygą vartyti ir skaityti didelis malonumas ir atgaiva“, – džiaugiasi R. Antanavičiūtė.

Carolyn Steel „Hungry City: How Food Shapes Our Lives“ („Alkanas miestas: kaip maistas formuoja mūsų gyvenimus“) („Vintage UK“, 2013)

Trečioji knyga, teigia R. Antanavičiūtė, tiesiogiai susijusi su pirmąja Vilniaus muziejaus paroda „Nuo mėsinės iki muziejaus“ ir atveria duris į kitokią miestų istoriją. „Parodos architekto Povilo Marozo parekomenduota knyga pagaviai ir įtikinamai demonstruoja, kaip miestų pavidalai (ir mūsų gyvenimai) keitėsi priklausomai nuo maisto pramonės ir su ja susijusių technikos naujovių. Juk kiekvienas miestietis kasdien turi valgyti, bet kaip jį pamaitinti, jei nėra nei šaldytuvo, nei automobilio, o miestą supančių ganyklų plotas nėra begalinis?“ – klausia R. Antanavičiūtė.

Ši knyga parašyta anglų kalba. Ji, pasak R. Antanavičiūtės, tiktų miestų raida besidomintiems žmonėms ir tiems, kuriems apskritai patinka griauti mitus: „Tikrai tiktų tiems, kurie yra susiję su maisto pramone ir logistika. Ji skirta praregėti siekiančiam skaitytojui, kuris vis bando atsakyti į klausimą „O kaipgi viskas buvo iš tikrųjų?“ Knyga yra Vilniaus muziejaus bibliotekoje.“