Kultūra

2021.01.18 11:41

Vieni kūrėjai kaltina Kultūros tarybą dėl lėšų neįvykusiems Kirkorovo ir Šufutinskio koncertams, kiti ragina tai priimti kaip pamoką

atnaujinta 01 19
LRT.lt2021.01.18 11:41

Pirmadienį Lietuvos meno kūrėjų asociacija išsakė pasipiktinimą dėl Lietuvos kultūros tarybos sprendimo skirti daugiau nei 30 tūkst. eurų subsidiją Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio pasirodymų Lietuvoje organizatoriams. Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacija taip pat nesidžiaugia subsidija, bet teigia pasitikinti LKT ir ragina „racionaliai vertinti faktus ir visas aplinkybes, nesivadovauti paviršutiniškomis nuomonėmis.“

Lietuvos meno kūrėjų asociacijos kreipimasis

Prezidentui, Seimo pirmininkei, ministrei pirmininkei, Seimo kultūros komitetui ir šalies žiniasklaidai skirtame kreipimesi LMKA rašo, kad „žinia apie šį sprendimą pribloškė Lietuvos piliečius ir ypač kultūros ir meno žmones tuojau po kruvinosios Sausio 13-osios trisdešimtųjų metinių paminėjimo, 2021 m. sausio 14 dieną.“

Kreipimesi rašoma: „LMKA nori atkreipti dėmesį, kad jau ne kartą į viešumą buvo iškelti daug abejonių keliantys LKT sprendimai, bet juos priėmusiems žmonėms jokios nuobaudos neskiriamos, jiems ir toliau buvo leidžiama veikti savo nuožiūra.“

LMKA teigia suprantanti, kad „sudėtinga sąžiningai ir atsakingai paskirstyti visoms kultūros lauke veikiančioms kultūros ir meno organizacijoms trupinius nuo Vyriausybės stalo. Per visus trisdešimt Nepriklausomybės metų Lietuvos kultūros finansavimas buvo gėdingai mažas, pastaruoju metu dėl pandemijos ypač nukentėjo Lietuvos kultūros lauke dirbantys žmonės, meno kūrėjai.“

Anot LMKA, kultūros ir meno organizacijoms kiekvienais metais keliami vis didesni reikalavimai, jos privalo pildyti vis sudėtingesnes paraiškas ir įrodinėti, kad apskritai yra vertos to kuklaus finansavimo: „Meno žmonės, užuot kūrę, yra priversti užsiimti vadyba, kurti „superinius“ projektus ir laukti su ištiesta ranka prie LKT durų tikėdamiesi, kad galbūt bus išgirsti. Tuo tarpu Rusijos popso atstovų propaguotojams mokesčių mokėtojų pinigai skiriami be jokių konkursų vien už tai, kad nebuvo suorganizuoti ar atidėti koncertai.“

LMKA teigia norinti atkreipti dėmesį, ką apie Tarybos sprendimų priėmimą ir ekspertinį vertinimą sako Lietuvos kultūros tarybos įstatymo, 10 straipsnio 3 punktas: „Sprendimus dėl lėšų skyrimo Taryba priima tik įvertinusi ekspertų išvadas. Ekspertai vertina kultūros ir meno projektų, pretenduojančių gauti Tarybos finansavimą, dokumentus pagal Tarybos nustatytus rėmimo ir vertinimo kriterijus. Taryba turi teisę po diskusijos su išvadą rengusiais ekspertais priimti kitokį negu ekspertų rekomenduotą sprendimą.“

LRT.lt primena, kad Kultūros taryba sako, kad buvo vertinami tik finansiniai šių neįvykusių koncertų dokumentai, o ne meninė ar kultūrinė renginių vertė.

LMKA teigia norinti atkreipti dėmesį, ką apie Tarybos sprendimų priėmimą ir ekspertinį vertinimą sako Lietuvos kultūros tarybos įstatymo, 10 straipsnio 3 punktas: „Sprendimus dėl lėšų skyrimo Taryba priima tik įvertinusi ekspertų išvadas. Ekspertai vertina kultūros ir meno projektų, pretenduojančių gauti Tarybos finansavimą, dokumentus pagal Tarybos nustatytus rėmimo ir vertinimo kriterijus. Taryba turi teisę po diskusijos su išvadą rengusiais ekspertais priimti kitokį negu ekspertų rekomenduotą sprendimą.“

LRT.lt primena, kad 2020 m. liepos 1 tuomečio kultūros ministro Mindaugo Kvietkausko įsakymu buvo patvirtinta subsidijų kultūros ir meno renginių organizatoriams programa ir jos reglamentavimas. Būtent tada nuspręsta atsisakyti ekspertinio paraiškų vertinimo, norint operatyviau suteikti paramą renginių organizatoriams.

LMKA akcentuoja, kad 2020 m. lapkričio 9 dieną pasirašytos koalicijos sutarties vertybinių įsipareigojimų dalyje išdėstytos šios pozicijos: „Skaidrumas ir aukščiausi politinės etikos standartai. Moralinius ir etinius kriterijus savo veiklai kelsime tolygiai teisiniams, suprasdami, kad politinės atsakomybės prisiėmimui pakanka ir moralinių priežasčių. Politinę kultūrą Valstybėje stiprinsime ir žmonių pasitikėjimą politika grąžinsime asmeniniu pavyzdžiu.“

LMKA nuomone, valstybės tarnautojai, parengę ir pasirašę tokius įsakymus ir sprendimus, „pagal kuriuos Krymo okupacijos rėmėjams švaistomi Lietuvos žmonių pinigai, turėtų atsakyti už savo veiksmus ir būti atitinkamai įvertinti.“

„Ar ne laikas būtų ne tik deklaruoti, bet ir įgyvendinti politinę kultūrą?“, – klausia LMKA. „Žinoma, sprendimas yra politikų rankose, jie turėtų Lietuvos žmonėms paaiškinti, kokius potvarkius turi teisę priimti valstybės tarnautojai ir kodėl su naujos Vyriausybės palaiminimu jie, net ir susikompromitavę, vėl gali užimti aukštas pareigas. Labai laukiame to „asmeninio pavyzdžio“ ir tikimės, kad naujojo Seimo dauguma, demonstruodama asmeninę atsakomybę, laikysis Koalicijos sutartyje deklaruotų vertybinių įsipareigojimų“, – rašoma kreipimesi.

Lietuvos meno kūrėjų asociaciją sudaro: Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos dailininkų sąjunga, Lietuvos dizaino sąjunga, Lietuvos fotomenininkų sąjunga, Lietuvos kinematografininkų sąjunga, Lietuvos kompozitorių sąjunga, Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos rašytojų sąjunga, Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacija, Teatro sąjungos meno kūrėjų asociacija, Nacionalinė žurnalistų kūrėjų asociacija. LMKA jungia 12 savarankiškų kūrybinių organizacijų ir atstovauja per 4400 kūrėjų.

Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos kreipimasis

Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos kreipimesi į valdžią ir kultūros bendruomenę rašoma, kad visam pasauliui išskirtiniais COVID-19 pandemijos metais Lietuvos kultūros taryba „ėmėsi beprecedenčio lyderystės vaidmens kultūros sektoriuje.“ Šiame kreipimesi teigiama, kad LKT komanda sugebėjo viena pirmųjų prisitaikyti prie iškilusių iššūkių ir, dirbdama stipriai padidintu krūviu, ne tik užtikrinti vykdomų programų koordinavimą, bet ir imtis papildomų jai priskirtų funkcijų, kas leido finansiškai palaikyti daugybę Lietuvos kūrėjų ir kūrybinių organizacijų.

„Gyvename demokratinėje, teisinėje valstybėje, tad reikėtų dar kartą pabrėžti, kad minėta situacija susidarė dėl to, kad LKT atsižvelgė į visus teisinius reikalavimus, nors ir prasilenkiančius su vertybine pozicija“, – akcentuoja Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacija.

Anot Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos, „šis atvejis darkart atskleidė, kad visi Kultūros tarybos projektai turėtų būti vertinami ekspertų.“ Asociacijos nuomone, LR Kultūros ministerija ar Vyriausybė neturėtų LKT deleguoti grynai ekonominio, socialinio ar politinio pobūdžio programų, kurios, savo ruožtu, turėtų būti vykdomos per kitas institucijas.

„Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos narių vardu reiškiame pasitikėjimą LR kultūros viceministre Daina Urbanavičiene ir Lietuvos kultūros tarybos veikla“, – rašoma keipimesi.

Dokumente teigiama, kad buvusi LKT vadovė, dabartinė viceministrė Daina Urbanavičienė su visa LKT komanda per aštuonerius darbo metus sugebėjo sukurti skaidrią ir nepriklausomą kultūros finansavimo sistemą, panašią į geriausius pažangiųjų valstybių kultūros finansavimo modelius.

„Todėl raginame kultūros bendruomenę racionaliai vertinti faktus ir visas aplinkybes, nesivadovauti paviršutiniškomis nuomonėmis. Suprasdami, kokia įvairi yra kultūros bendruomenė, šiandien visus kviečiame susitelkti ir taikiai tobulinti kultūros ekosistemą, kurios sklandus veikimas bus ypač svarbus visam sektoriui toliau dirbant pandeminėje situacijoje ir toliau tvarkantis su jos padariniais“, – rašoma Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacijos narių vardu.

Nevyriausybinių scenos meno organizacijų asociacija vylėsi: „Tikimės, kad tai taps precedentu pačiai Vyriausybei ir Seimui pagaliau tinkamai įvertinti nuolat eskaluojamą, tačiau dešimtmečiais niekaip nesprendžiamą Lietuvoje nepageidaujamų atlikėjų ar renginių klausimą.“

Lietuvos muzikos verslo asociacijos, Renginių industrijos asociacijos, „Metų muzikos apdovanojimų“ M.A.M.A asociacijos kreipimasis

Dar viename pareiškime, skirtame Kultūros komitetui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, rašoma: „Atsakingai pareiškiame, kad 2020-ųjų metų pavasarį paskelbta ir Lietuvos kultūros tarybos suteikta parama kūrėjams buvo efektyvi, savalaikė ir veiksminga.“

Vaidoto Stackevičiaus (Lietuvos muzikos verslo asociacijos direktorius), Valdo Petreikio, (Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas) ir Martyno Tylos, („Metų muzikos apdovanojimų“ M.A.M.A asociacijos pirmininkas) pareiškime teigiama, kad „daugeliui iš tūkstančių artistų, dažniausiai dirbančių ir kuriančių individualios veiklos pagrindu, ji [parama] tapo pagrindiniu ir vieninteliu pragyvenimo šaltiniu.“

„Visoje šioje plačiai eskaluojamoje viešųjų ryšių kampanijoje mes matome daug asmeniškumų – jos taikiniu tapo buvusi Lietuvos kultūros tarybos vadovė, dabartinė Kultūros viceministrė Daiva Urbonavičienė. Ją bandoma apkaltinti nebūtais dalykais, tačiau ilgametė sėkmingo bendradarbiavimo patirtis mums neleidžia abejoti jos kompetencija, srities problemų supratimu, sąžiningumu bei padorumu“, – tvirtinama V. Stackevičiaus, V. Petreikio ir M. Tylos pareiškime.

Toliau pareiškime ragnama atsiriboti nuo asmeniškumų, susitelkti į realius darbus ir paramą kūrėjams suteikti efektyviai ir greitai: „Tikimės, kad kūrybinių industrijų profesionalai netaps politinių žaidimų įkaitais, o tarpusavio supratimas, susitelkimas ir glaudus bendradarbiavimas užtikrins Lietuvos kultūros lauko ateitį.“

Antradienį planuojama sušaukti bendrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Kultūros komiteto posėdį. Kaip LRT.lt praneša Užsienio reikalų ministerija, ketinama išnagrinėti, ar F. Kirkorovas ir M. Šufutinskis galėtų būti įtraukti į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą.

Pirmadienį Užsienio reikalų ministerija Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos perdavė teikimą, kuriuo prašoma Rusijos ir Bulgarijos pilietį Filipą Kirkorovą įtraukti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą, praneša URM.