Lietuvoje

2021.01.14 12:33

Lietuva skyrė 30 tūkst. eurų dėl neįvykusių Kirkorovo ir Šufutinskio koncertų: ekspertas įžvelgia pavojų, bet taryba sako – tai teisėta

atnaujinta 16.55; papildyta Urbanavičienės komentaru
Domantė Platūkytė, LRT.lt2021.01.14 12:33

Lietuvos Kultūros taryba skyrė daugiau nei 30 tūkst. eurų renginio organizatoriams, kurie dėl pandemijos negalėjo suorganizuoti Rusijos atlikėjų Filipo Kirkorovo ir Michailo Šufutinskio pasirodymų Lietuvoje. Toks sprendimas sulaukė viešų abejonių. Tuo metu Kultūros taryba sako, kad buvo vertinami tik finansiniai dokumentai, o ne meninė ar kultūrinė renginių vertė.

Apie Kultūros tarybos sprendimą subsidijas skirti šiems organizatoriams, „Facebook“ įraše paskelbė žurnalistas, visuomenininkas Andrius Tapinas. Sprendimas pasirašytas 2020 metų lapkričio 24 dieną.

Tiek F. Kirkorovas, tiek M. Šufutinskis yra koncertavę okupuotame Kryme, o, prasidėjus protestams Baltarusijoje, tarp grupės Rusijos ir Baltarusijos atlikėjų, įrašiusių bendrą dainą, skirtą palaikyti Aliaksandrui Lukašenkai, buvo ir F. Kirkorovas.

Hibridinio karo prieš Lietuvą finansavimas Lietuvos lėšomis

Lietuvos Kultūros tarybos skirtos subsidijos organizatoriams, rengiantiems F. Kirkorovo ir M. Šufutinskio pasirodymus Lietuvoje, yra ne tik priešiškos veiklos finansavimas, bet ir hibridinio karo prieš Lietuvą finansavimas Lietuvos lėšomis, įsitikinęs Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas Marius Laurinavičius.

Anot jo, F. Kirkorovo ir M. Šufutinskio pasirodymų rengimas Lietuvoje yra bandymas išlaikyti Lietuvą Rusijos informacinėje ir kultūrinėje erdvėje. Tai – vienas iš labai svarbių hibridinio karo dalių, pabrėžia ekspertas.

„Viso to tikslas – pirmiausiai išlaikyti Lietuvą informacinėje ir kultūrinėje Rusijos erdvėje, o per kultūrą daroma įtaka žmonių sąmonei, žmonių pasirinkimams, vertybiniams pasirinkimams. Tai Rusija išnaudoja nuolat ir sistemingai“, – tvirtina M. Laurinavičius.

Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitikas taip pat pastebi, kad tokie pasirodymai būna remiami įvairių Rusijos valstybinių struktūrų ir fondų. Tai – dar vienas įrodymas, kad pasirodymai yra valstybinė veikla su valstybiniais tikslais, akcentuoja M. Laurinavičius.

Pasak jo, paprastai tokie pasirodymai būna derinami prie Lietuvai svarbių datų, pavyzdžiui, Rusijos atlikėjas į Lietuvą atvyksta Kovo 11-osios ar Vasario 16-osios metu.

„Tai rodo tam tikrą kultūrinį karą. Gal tas terminas skamba absurdiškai, bet iš tiesų tai yra hibridinio karo dalis ir kultūrinis karas. Tikslas – primesti Lietuvai savo kultūrinę ir informacinę erdvę“, – teigia ekspertas.

M. Laurinavičius taip pat atkreipia dėmesį, kad koncertų metu atvykę atlikėjai ne tik dainuoja, tai – puiki proga skleisti norimą žinutę. Tiek dainomis, tiek kalbomis daromas subtilus psichologinis poveikis, tad šiuo atveju populiarioji kultūra tampa hibridinio karo dalimi.

Pasak Vilniaus politikos analizės instituto vyr. analitiko, neretai atvykstantys atlikėjai, pavyzdžiui, M. Šufutinskis, neša ne tik valstybinę, bet ir kriminalinę kultūrą.

„Mums neturėtų rūpėti neva žvaigždė – kriminalinės kultūros [žvaigždė]. (...) Jei sugebėtume atsiriboti nuo viso to, jei jie nesurinktų pilnų salių, jie čia nevažiuotų, bet jie renka pilnas sales, kažkodėl toliau susilaukia Lietuvos žiniasklaidos dėmesio“, – svarsto M. Laurinavičius.

Pateikti dokumentai atitiko sąlygas

Tuo metu Lietuvos kultūros taryba sako, kad sprendimas skirti subsidijas minimiems renginių organizatoriams priimtas, nes „jų pateikti finansiniai, patirtus nuostolius įrodantys dokumentai atitiko programos sąlygas ir teisės aktus“.

Anot Lietuvos kultūros tarybos komunikacijos koordinatorės Godos Dapšytės, šios programos sąlygose nebuvo numatytas ekspertinis vertinimas, tik finansinių dokumentų patikra.

„Finansavimo programa „Subsidijos kultūros ir meno renginių organizatoriams“ buvo sukurta reaguojant į epidemiologinę situaciją šalyje ir jos sukeltus sunkumus įvairių kultūros renginių organizatoriams. Pandemija paveikė visas kultūros sritis, todėl Lietuvos kultūros taryba, ieškodama efektyviausių būdų padėti skirtingų sričių atstovams, taikė skirtingas priemones.

Subsidijos buvo skirtos tik valstybės, savivaldybių ar ES fondų finansavimo negavusiems renginiams, siekiant atlyginti dalį jų patirtų nuostolių. Tai – vienintelė būtent šiai kultūros sektoriaus daliai Lietuvos kultūros tarybos skirta finansavimo priemonė, kuria siekiama sumažinti ekstremaliosios situacijos pasekmes“, – sako G. Dapšytė.

Lietuvos kultūros tarybos komunikacijos koordinatorė akcentuoja, kad subsidijos buvo išmokėtos visiems renginių organizatoriams, kurių pateikti finansiniai dokumentai dėl patirtų nuostolių dėl atšauktų, perkeltų ar kitaip koreguotų renginių Lietuvoje ar užsienyje atitiko programos sąlygas ir teisės aktus.

„Siekiant kuo greičiau kompensuoti renginių organizatorių patirtus nuostolius, subsidijas nuspręsta išmokėti vos atlikus pateiktų prašymų ir finansinių dokumentų administracinę patikrą, nelaukiant kol bus patikrinti visi pateikti prašymai ir su jais pateikti finansiniai dokumentai. Prašymai buvo nagrinėjami prašymų pateikimo tvarka, atsižvelgiant į tai, kiek kiekviena organizacija pateikė prašymų ir jų pateikiamų nuostolius patvirtinančių dokumentų apimtis“, – tvirtina Lietuvos kultūros tarybos atstovė.

Įprastuose konkursuose finansavimas nebūtų skirtas

Anot jos, subsidijų programos sąlygos ir kompensacijoms numatyta suma buvo suderinta su Kultūros ministro vadovaujama darbo grupe, kurią sudarė Kultūros ministerijos, Lietuvos kultūros tarybos, Lietuvos kino centro ir savivaldybių asociacijos, kultūrinių ir kūrybinių industrijų, nevyriausybinių organizacijų, nacionalinių kultūros ir meno įstaigų, muziejų, gretutinių teisių ir interneto žiniasklaidos asociacijų atstovai.

„Norėtume pabrėžti, kad Lietuvos kultūros taryba neskyrė finansavimo UAB „Bravo Events“ ir UAB „Mon Voyage“ projektams, t. y. nefinansavo minimų atlikėjų pasirodymų. Skirtos kompensacijos Lietuvoje veikiantiems, atšauktų reginių organizatoriams.

Teisinio pagrindo neskirti kompensacijų už atšauktus UAB „Bravo Events“ ir UAB „Mon Voyage“ renginius nebuvo. Norėtume akcentuoti, kad ši programa buvo sukurta kaip skubios pagalbos priemonė, siekiant mažinti ekstremaliosios situacijos sukeltas pasekmes kultūros srityje, nukreipta konkrečiai į renginių organizatorius. Todėl, vertinant prašymus, buvo vertinami tik renginių organizatorių pateikti finansiniai dokumentai, o ne meninė ar kultūrinė renginių vertė ar kokybė“, – teigia G. Dapšytė.

Pasak Lietuvos kultūros tarybos atstovės, suprasdama, kad šis sprendimas gali būti vertinamas nevienareikšmiškai, Lietuvos kultūros tarybos administracija konsultavosi su teisininkais ir atsakingomis institucijomis, o teisinio pagrindo neskirti šiems renginių organizatoriams subsidijų pagal jų pateiktus prašymus nebuvo.

„Lietuvos kultūros tarybos veikloje vadovaujamės nuostata, jog veikiame prisidedami prie empatiškos, atviros, tolerantiškos ir smalsios visuomenės ir joje veikiančių bendruomenių formavimo. Vienareikšmiškai galime pasakyti, jog šiame kontekste minimų atlikėjų mintys ir veiksmai prieštarauja Lietuvos kultūros tarybos ir, tikime, Lietuvos visuomenės vertybėms.

Įprastuose konkursuose (t. y. ten, kur veikia ekspertinis vertinimas) [jie] finansuoti nebūtų“, – LRT.lt teigia Lietuvos kultūros tarybos administracijos direktorius, laikinai atliekantis Tarybos pirmininko funkcijas Mindaugas Bundza.

Įžvelgia sistemingo sprendimo poreikį

Anot Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko Žygimanto Pavilionio, reikėtų surasti sistemingą sprendimą, kad, net ir pajutę menkiausią abejonę, ministrai, specialistai ar ekspertai galėtų kreiptis į Užsienio reikalų ar Krašto apsaugos ministerijas, su tokiomis grėsmėmis dirbančius komitetus Seime.

„Mes ir jiems palengvintume dalią, ir mums patiems būtų ramiau miegoti“, – LRT.lt sako Ž. Pavilionis.

Parlamentaras pabrėžia, kad esame ambicingai pasisakę būti demokratijos centru, tad sistemą reikia sustyguoti. Jo teigimu, įvairių nesusipratimų yra buvę ir anksčiau, tačiau dalis problemų išsisprendė sukūrus Magnickio įstatymą, kuriuo apribojamas su nusikaltimu susijusių asmenų patekimas į Lietuvą.

Vis dėlto šis atvejis kitoks, priduria Ž. Pavilionis. Šį kartą veikia kitokios – švelniosios galios, o ministerijoje, kurioje tiesiogiai nedirbama su įvairiomis grėsmėmis, žmonės gali jų neįžvelgti, sako Seimo narys.

„Mums reikėtų surasti sisteminį sprendimą, nes negalime žinoti, kas kur, kokioje komisijoje, kokioje ministerijoje vyksta. (...) [Reikėtų] sukurti tam tikrą sistemą, kad tokių klaidų nebūtų“, – teigė Ž. Pavilionis.

Buvusi LKT pirmininkė: formalumai neturi užgožti vertybinio pagrindo

Kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė LRT.lt sako apgailestaujanti dėl susidariusios situacijos. Anot viceministrės, jai dirbant Lietuvos kultūros tarybos (LKT) pirmininke, skirstant subsidijas kultūros ir meno renginių organizatoriams pagal programos sąlygose nurodytus reikalavimus buvo vertinami tik ekonominiai ir teisiniai aspektai.

„Galiu pasakyti, jog šiame kontekste minimų atlikėjų mintys ir veiksmai prieštarauja LKT bei Lietuvos visuomenės vertybėms ir LKT konkursuose, t. y. tose finansavimo priemonėse, kuriose atliekamas ekspertinis vertinimas, finansuoti nebūtų.

Pandemijos ir karantino laikotarpiu kartu su visa LKT komanda išgyvenome ypač įtemptą ir dinamišką laikotarpį, kai vienu metu užgriuvo labai didelis krūvis dėl papildomų lėšų, skirtų skubiai gelbėti kultūros sektorių pandemijos metu. Dėl to keitėsi Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamos kai kurios programos bei jų reglamentavimo tvarka“, – kalba D. Urbanavičienė.

Viceministrės teigimu, šiandieninė pozicija sudaro galimybes pasiūlyti sprendimus, kurie užtikrintų vertybinių nuostatų laikymąsi tokiose situacijose ir įtrauktų ekspertinį vertinimą teikiant valstybės pagalbą verslui.

„Būtinieji formalumai neturi ir negali užgožti kokybinio ir vertybinio pagrindo“, – tvirtina D. Urbanavičienė.

Kultūros ministras: taip atsitiko dėl ydingos ankstesnės subsidijavimo tvarkos

Į susidariusią situaciją „Facebook“ sureagavo ir kultūros ministras Simonas Kairys. Anot jo, skirtas subsidijas vertina kaip akibrokštą. Tačiau, sako ministras, taip atsitiko dėl ydingos ankstesnės subsidijavimo tvarkos, kuri ir sudarė sąlygas atsirasti „tokiam absurdui“.

LKT skirtas subsidijas UAB „Mon Voyage“ ir UAB „Bravo events“ vertinu kaip akibrokštą (švelniai tariant). Tačiau noriu...

Posted by Simonas Kairys on 2021 m. sausio 14 d., ketvirtadienis

„LKT (Lietuvos kultūros taryba – LRT.lt) negalėjo imtis įprasto vertinimo proceso ir vertinti paraiškų turinio pasitelkiant ekspertus. LKT paliktas tik formalaus pinigų perdavėjo vaidmuo visiems organizatoriams, atitikusiems ekonominius ir teisinius reikalavimus. Kas iš tokio modelio išėjo, šiandien visi puikiai matome“, – rašo S. Kairys.

Ministras taip pat pridūrė: „Ką galime pakeisti ateityje: noriu užtikrinti, kad man vadovaujant Kultūros ministerijai ekspertinės kultūros institucijos netaps automatinių rėmimo schemų instrumentu, o veiks taip, kaip ir turėtų veikti – vertindamos kokybę, meninę vertę, sprendimus grįsdamos ekspertų išvadomis“.

Pasak S. Kairio, „šią skausmingą pamoką“ norėtų išnaudoti ir kaip progą giliau pažvelgti į seniai egzistuojančią problemą.

„Jau ne pirmą kartą viešojoje erdvėje kyla incidentų ar abejonių dėl proputiniškos pasaulėžiūros atlikėjų koncertų Lietuvoje. Manyčiau, kad reikėtų galvoti apie atitinkamus sprendimus visos valstybės mastu“, – teigia ministras.

Antradienį planuojama sušaukti bendrą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto bei Kultūros komiteto posėdį.

Kaip LRT.lt praneša Užsienio reikalų ministerija, ketinama išnagrinėti, ar F. Kirkorovas ir M. Šufutinskis galėtų būti įtraukti į Lietuvoje nepageidaujamų asmenų sąrašą.

„Užsienio reikalų ministerija yra tik vienas iš subjektų, galinčių teikti siūlymus dėl asmenų įtraukimo į šį sąrašą. URM ketina šį klausimą nuodugniai išnagrinėti ir priimti sprendimą dėl siūlymo įtraukti šiuos asmenis į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvą sąrašą, po to, kai bus tinkamai įvertinti visi teisiniai, nacionalinio saugumo ir kt. aspektai“, – teigia Užsienio reikalų ministerijos atstovai.