Praėjus trims nepriklausomybės dešimtmečiams, atsiradus laiko distancijai, galima peržvelgti, kokie jie buvo Lietuvos kinui. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje baigiama eksponuoti Lietuvos kino 30-mečiui skirta paroda „Laisvas kinas: 1990–2020“. Kol kas ją apžiūrėti galima tik televizijos reportaže, o karantinui pasibaigus muziejus pakvies į atidarymą.
Ši paroda Teatro, muzikos ir kino muziejuje – pirma išsami nepriklausomybės laikų kino peržvalga, galimybė susipažinti su Lietuvos kino istorijos procesais, filmais, reikšmingais istorijos raidai, išgirsti kino kūrėjų pasakojimus apie jų pradžias kine.
„Laisvas kinas 1990–2020“ – parodos pasakojimas ir eksponatai padalyti į tris dešimtmečius ir apima devynias muziejaus sales. Vieniems lankytojams tai bus sugrįžimas į netolimą, bet jau primirštą praeitį, kitiems – nauja pažintis su trimis laisvo kino dešimtmečiais, sako muziejininkė, parodos kuratorė Sonata Žalneravičiūtė.
Vienas pirmųjų eksponatų – 1991 metų režisieriaus Arūno Matelio deklaracija, kurią jis parašė su filmu „Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį“ nuvykęs į Oberhauzeno kino festivalį, kur pelnė pagrindinį prizą.
„Pirmas eksponatas „Dešimt minučių prieš Ikaro skrydį“, režisieriaus deklaracija, jis nuvažiavęs į Oberhauzeno festivalį ir pamatęs kataloge, kad parašyta SSSR, jis parašė protestą, kad jis yra ne TSRS pilietis, o Lietuvos pilietis. Tas jo išsisakymas, paskleistas žiniasklaidoje, nuvilnijo per tarptautinę žiniasklaidą, tai vienas iš eksponatų, A. Matelio deklaracija“, – pasakoja S. Žalneravičiūtė.
Tarp eksponatų – ir režisieriaus Audriaus Stonio juosta „Neregių žemė“, 1992-aisiais pelniusi pirmąjį Feliksą, Europos kino akademijos apdovanojimą.
Parodos kuratorė pasakoja, kad kartu su kino kritikais atrinko svarbiausius trijų dešimtmečių filmus, stengėsi rodyti tokius eksponatus, kurie pasakotų istorijas.
Taip pat parodoje yra ir specialiai režisieriaus Kristijono Vildžiūno filmui „Aš ESI TU“ pagamintas velomobilis ar režisieriaus Donato Ulvydo filmo „Tadas Blinda“ žemėlapis. Iš viso parodoje eksponatai pasakoja apie 25 vaidybinius ir dokumentinius bei šešis animacinius filmus.
„Uždavinys buvo nelengvas, pirmiausia, kad tai yra laikas, kuris atrodo esantis visiškai šalia, tarsi atrodo, nueini ir pasiimi eksponatą, pas bet kurį kūrėją nuo lentynos. Kai susidūriau su tuo, kad ant tų lentynų beveik nieko nelikę, nes viskas yra išmėtyta, išsibarstę, tada teko galvoti, kas galėtų tapti eksponatu“, – pasakoja parodos kuratorė S. Žalneravičiūtė.
Speciali erdvė su 12 kėdžių skirta kino virtuvei, čia galima peržiūrėti kadrus iš filmavimo aikštelės ar fragmentus, nepatekusius į filmą. O interaktyvi instaliacija primins apie Lietuvos kino studijos griūtį.
Paroda baigiama įrengti ir lauks savo lankytojų pasibaigus karantinui, planuojama, kad ji muziejuje veiks pusmetį. O visą karantiną sutemus ant priešais esančios Salomėjos Nėries gimnazijos bus galima matyti kvietimą į parodą.
