Sekmadienį dainininkas Liudas Mikalauskas savo feisbuko paskyroje po choro ir orkestro dirigento, Nacionalinės premijos laureato Petro Bingelio mirties pasidalijo įrašu, raginančiu kultūros bendruomenę būti sąmoningesnę. „Žinau, kad bus piktų, kad bus sakančių, kad turime rodytis, dainuoti ir šokti bet kokiu atveju, bet man šiandien žiauriai gaila... Ir tai dar ne pabaiga...“ – rašo jis.
Sekmadienį pasiekė žinia, kad netekome P. Bingelio. Koronavirusu užsikrėtęs Kauno valstybinio choro įkūrėjas ir vadovas iš pradžių buvo gydomas LSMU Kauno ligoninėje, vėliau pervežtas į specialų Kauno klinikų Reanimacijos skyrių.
Taip pat skaitykite
„Šiandien mirė Bingelis... Kas kaltas? Ogi MES patys. Sakau tai iš širdies, nes šiandien labai skauda. Kalti mes patys, nes savo veikimu raginom ir kitus veikti. Bijodami, kad neįvykdysim visų projektų, neišnaudosim finansavimo, nepasieksim šių metų užsibrėžtų tikslų, negalėsim perkelti dotacijų, veikėm, dirbom, skubėjom išleisti premjeras, padaryti įrašus, rizikavom ir neišdrįsom prisėsti keletą mėnesių“, – skaudžios netekties dieną apgailestavo L. Mikalauskas.
„Manėm, kad publika neištvers be mūsų kuriamo meno, rinkomės ir rizikavom vienas kito sveikata. Provokavom Kultūros ministeriją priimti kitokias nei SAM rekomendacijas, neva mūsų darbo pobūdis reikalauja, kad būtų leidžiama dirbti po daugiau nei dešimt asmenų. Bandėm ieškoti papildomų įstaigos plotų įtraukiant „sandėliukus“, kad tik užtektų po 10 kvadratinių metrų vienam atlikėjui, o galų gale vis tiek repetuodavom vienoje erdvėje“, – kultūros bendruomenės užkulisius atskleidžia dainininkas.
Anot jo, teatruose, filharmonijose, choruose buvo vis ieškoma galimybių atlikti darbus, reikalaujančius, kad vienoje erdvėje būtų dešimtys žmonių. „O reikėjo pasėdėti namie. Reikėjo, nes šiandien skauda!“ – rašo L. Mikalauskas.
„Taip veikė ir Kauno choras, siekdamas paruošti suplanuotas programas, padaryti įrašus, nes juos neva būtina padaryti, kitaip juk negalima, nes liksi nesuprastas“, – su liūdesiu teigia dainininkas.
Jis įsitikinęs – nereikalingos tokios premjeros, nereikalingos tokios repeticijos, nereikalingi tokie įrašai, dėl kurių šiandien neturime P. Bingelio.
„O galėjom stabtelti, palaukti ir po pandemijos susitikę dar kartą pilnose salėse sudainuoti „Carmina Burana“. Viskas, to nebebus. Žinau, kad bus piktų, kad bus sakančių, jog turime rodytis, dainuoti ir šokti bet kokiu atveju, bet man šiandien žiauriai gaila... Ir tai dar ne pabaiga... Ilsėkitės ramybėje, brangus Maestro, be Jūsų Kaunas ir Lietuva jau nebe tokie“, – rašoma L. Mikalausko feisbuko įraše.
