Kultūra

2020.12.06 16:00

Poetas Kęstutis Navakas į skaitytojus kreipiasi paskutiniuoju rinkiniu: patvirtink, kad pastebėjai

Mindaugas Klusas, LRT.lt2020.12.06 16:00

„Tai bus trečioji trilogijos knyga, po kurios bus kelerių metų pauzė“, – taip baigiantis 2019-ųjų vasarai apie rinkinį „Šeši šeši“ leidėjai Giedrei Kadžiulytei rašė poetas Kęstutis Navakas. Dar kitur užsiminė, kad apskritai tylės kokius penkerius metus. „Bet atsitiko taip, kad tylės visą amžinybę“, – LRT.lt atsidūsta leidyklos „Apostrofa“ savininkė.

Tuo metu poetas jau smarkiai sirgo. „Rimtokai sergu jau antras mėnuo. Lovos režimas. Pamiršau, kaip vaikštoma. Bet čia šiaip. Kai galiu, dirbu“, – rašė jai poetas.

Vasario 16-ąją išėjusio poeto, eseisto, vertėjo ir kelių romanų autoriaus, Nacionalinės premijos laureato K. Navako paskutinis paties sudarytas rinkinys „Šeši šeši“ (leidykla „Apostrofa“) pristatomas „Paviljono“ knygų savaitgalyje. Tai trečioji rinkinių ciklo, kurį sudaro „100 du: eilėraščiai“ ir „Net ne: eilėraščiai“, dalis.

Knygą ir jos autorių aptaria poetas, prozininkas Alvydas Šlepikas, poetas Julius Keleras, renginį veda literatūros kritikė, rašytoja Virginija Cibarauskė:

Paviljono knygų savaitgalis 2020. Kęstučio Navako knygos „Šeši šeši“ pristatymas

Daugelis nuo jo atsiribodavo

„Apostrofos“ įkūrėja G. Kadžiulytė LRT.lt pasakoja K. Navaką pažinojusi 30 metų. Jį sutikdavusi poezijos vakaruose, festivaliuose, jųdviejų bendravimas buvo dalykiškas.

„Visi mano, kad štai man atiteko jo paskutinis rankraštis. O iš tiesų nesu buvusi jo namuose Molėtų gatvėje Kaune, nesu su juo nė čerkelės išgėrusi. Žodžiu, nebuvau jo rate. Tačiau visus tuos dešimtmečius išlaikėme labai šiltus santykius, nepaisant visų pasmerkimų. Nes kai kurie nuo jo atsiribodavo, kai kas sakydavo, kad su Navaku neįmanoma nieko susitarti. Nekreipiau į tai dėmesio, mūsų susitarimai visada buvo vykdomi – ir abipusiškai“, – pabrėžia pašnekovė.

Kai 10-ojo dešimtmečio viduryje Kauno senamiestyje K. Navakas kūrė savo knygyną „Septynios vienatvės“ – autorinį, tikrą Kęstučio knygyną, ji dirbusi Atviros Lietuvos fonde (ALF).

„Tada pradėjome bendrauti, kviečiau K. Navaką į knygų platintojų ir leidėjų seminarus. Tapusi ALF leidybos programos direktore pakviečiau jį į koordinacinę tarybą. Į tokias komisijas jo nelabai kas kviesdavo. Kęsto dalyvavimas buvo labai vertingas“, – prisimena G. Kadžiulytė.

Atnešė ilgai lauktą įvertinimą

2013 metais, ko gero, per literatūros forumą „Šiaurės vasara“ poetas pasiūlė G. Kadžiulytei „Apostrofoje“ išleisti poezijos knygą „100 du: eilėraščiai“. „Ji bus labai gera“, – patikino Kęstutis.

Leidėja sako tada kiek sutrikusi, iki tol su kitomis leidyklomis bendradarbiavusio autoriaus sprendimas buvo kiek netikėtas.

Pirmoji trilogijos knygelė 2014-aisiais atnešė K. Navakui Maironio premiją, jis tapo 50-uoju „Poezijos pavasario“ laureatu – šio titulo poetas ilgai tikėjosi. Knyga buvo išversta į estų kalbą, Estijoje jai netrūko populiarumo.

Antras rinkinys „Net ne: eilėraščiai“ (2018) pasirodė be didesnių nesklandumų, tačiau įvairių poezijos penketukų ir dvyliktukų organizatorių dėmesio neatkreipė.

Juodas kvadratas

Nepaisydamas nieko, poetas susitelkė į trečią trilogijos knygą. Po kurio laiko leidėjai atsiuntė šūsnį eilėraščių ir būsimo rinkinio pavadinimą.

gyvenimas

viriau sriubą, pjausčiau salierus,
mano peilis smigo į atsitiktinio praeivio
kūną ir kūno syvai varvėjo į ištiestą delną,
buvo graži diena, dar nesnigo, praeivis
gulėjo veidu į plunksninius debesis, po to
pakilo ir nuėjo, turėjo reikalų, mano kiemo
slyva atsispindėjo gretimo namo plytose,
jau seniai nužydėjusi. numetusi tą, ką
turėjo, gatve praėjo kupranugarių
karavanas, gabenantis druską ir šafraną,
žiūrėjau į kiemo medžius, skaičiau knygą,
išviriau sriubą, mylimoji grįš iš darbo ir
turės ką pavalgyt, stebėjau keisčiausius
vabalus, galvojau apie jų gyvenimą, išviriau
sriubą, bus ką valgyt, nieko neveikiau,
gyvenau, miriau, vėl gyvenau

Kalbantys tekstai. Poetas Kęstutis Navakas: kūriniai glūdi viduje dar būnant vaiku – reikia tik išrašyti

Rinkinio pavadinimas rankraštyje iš pradžių buvo kitoks, bet poetas jau tvirtai žinojo, kad knygelę sudarys 66 eilėraščiai: 32 pirmame skyriuje, 33 – antrame, o trečiame – vienas vienintelis.

„Jis apie tą vienintelį visą laiką galvojo, tik aš nežinojau, kas tai bus“, – pasakoja G. Kadžiulytė. Iš tiesų tai ne eilėraštis, o tik juodas stačiakampis.

Pirmasis skyrius buvo parengtas iki galo, antrajam parašė 13 eilėraščių. Tada jie buvo visai kitokie nei tie, kuriuos dabar skaitome rinkinyje: rimuoti, ilgesni, iš tokių ir atpažįstame šį autorių.

„Nežinau, galbūt Kęstutis suprato, kad likusių 20-ies nebeparašys. O gal nusprendė eiti prie mažųjų formų minimalizmo ir baigti juodu tuščiu poetinės strofos stačiakampiu“, – svarsto „Apostrofos“ savininkė.

Poetas ją įspėjo: „Atsirado visai kitas antro skyriaus planas, turiu dar suvirškinti. Niekad taip nerašiau. Bus, – kaip įprasta lakoniškai ir taikliai leidėją informuoja poetas. – Po kelių mėnesių gausi tai, nuo ko knyga įgaus konceptualų pobūdį, kurį visi pastebės.

Antras skyrius bus iš esmės kitoks, bet tai nieko nekeičia. Pavadinime skaitmenys įvardyti žodžiais, skirtingai nuo kitų autorių. Trečiame skyriuje turbūt bus ne visai eilėraštis...“


Haiku upė

2020-ųjų sausį G. Kadžiulytė iš poeto gavo visai kitokių antros dalies eilėraščių pluoštą. Kęstutis paminėjo, kad šie labai patiks „Andriušiui“ – poetui, dailėtyrininkui Alfonsui Andriuškevičiui. Mat K. Navakas, ko gero, pirmą ir paskutinį kartą prabilo japoniškais haikais.

Nėra tamsos.
Tiesiog pro šalį bėgusi katė
Trumpam užsimerkė.

„Antroji dalis lengvėlesnė (bet gerai, kad ji yra, nes sudaro kontrastą pirmajai). Ji pagyvina, paįvairina K. Navako knygą ir jo kūrybą apskritai – Navakas įsilies ir į lietuviškųjų haiku upę…“ – pasidžiaugė A. Andriuškevičius.

2020 metų vasario 3-iąją poetas leidėjai G. Kadžiulytei atsiuntė visą rankraštį su prierašu: „Galutinis. Patvirtink, kad pastebėjai.“

Susipažinusi su siuntiniu po kelių dienų parašė autoriui, žadėdama rinkinį išleisti per „Poetinį Druskininkų rudenį“. Tačiau atsakymo nesulaukė. Ryžosi jam paskambinti tik vasario 16-ąją... Tądien poetas K. Navakas iškeliavo į amžinybę.


Taškas po kvadrato

Pasirodžius knygai „Šeši šeši“ leidėja sulaukė pylos, esą Giedros Radvilavičiūtės ir Alfonso Andriuškevičiaus atsiliepimai, publikuojami knygoje, – nereikalingi, pertekliniai, sumažina leidinio vertę.

„Jokiu būdu taip nėra, – įsitikinusi G. Kadžiulytė. – Kęstas norėdavo publikuoti įvairius atsiliepimus ketvirtajame knygų viršelyje. Visada kovojau, sakiau, kad nereikia. O šįkart nusprendžiau priešingai, nes Kęsto nebėra ir tam tikras taškas po juodojo kvadrato turi būti“, – pabrėžia G. Kadžiulytė.

Poezijos pavasaris 2014. Maironio premijos laureatas – poetas Kęstutis Navakas
Poezija. LRT aukso fondas. Kestutis Navakas „Šuliniai“
Poezija. LRT aukso fondas. Kęstutis Navakas – „Daina“


Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt