Kultūra

2020.11.09 15:15

Kauno Vienybės aikštė – laimingų žmonių aikštė: ar tikrai?

LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“, LRT.lt2020.11.09 15:15

„Laimingų žmonių aikštė“ – tai šūkis, kuriuo kauniečius ir miesto svečius pasitinka atnaujinta Vienybės aikštė. Fontane žaidžiantys vaikai, kavinės lankytojai, riedučiais ar riedlentėmis važinėjantys paaugliai – iš pirmo žvilgsnio aikštė išties atrodo atsigavusi. Vis dėlto ar tikrai visi kauniečiai šioje erdvėje jaučiasi laimingi? Apie aikštės pritaikymą neįgaliųjų poreikiams pasakoja LRT PLIUS laida „7 Kauno dienos“.

Kokį Kauną mato neįgalieji?

Judantiems neįgaliojo vežimėliu į Vienybės aikštę turėtų būti galima patekti iš Donelaičio ir Putvinskio gatvės, kurioje automobilį šie gali pasistatyti nemokamai. Laidos „7 Kauno dienos“ komanda keliavo prie naujų, pagal visus standartus pagamintų Vienybės aikštės laiptų, kuriuose galėtų būti įrengtas ir keltuvas neįgaliesiems.

Eksperimentas: su kokiais sunkumais neįgalieji susiduria Vienybės aikštėje?

„Gal kas nors mato šiuose laiptuose keltuvą, gal čia aš jo nematau? Reikia antgamtinių galių, kad jį pamatytume ir juo pakiltume į Putvinskio gatvę. Deja, esu paprastas žmogus, judu vežimėliu ir nematau jokio keltuvo“, – juokauja projekto „Neįgali Lietuva“ autorius Andrius Kalvėnas.

Jau daugiau nei dešimt metų jis juda tik neįgaliojo vežimėliu. Pasak projekto „Neįgali Lietuva“ autoriaus, šiandien jam ir žmonėms su regos negalia patekti į Vienybės aikštę be kitų pagalbos neįmanoma. Sunku patikėti, kad kompanija, projektavusi šį objektą, būtų nenumačiusi vietos keltuvui.

„Pakopinis lauko keltuvas mūsų sąlygomis, ypač kalbant apie žiemas, kurios įprastai šaltos Lietuvoje, būtų eksploatuojamas ganėtinai sudėtingai, bet tą visada įmanoma padaryti. Žmonėms su sunkia judėjimo negalia praėjimą pagerinome kitoje vietoje – prie Karo muziejaus“, – situaciją komentuoja Vienybės aikštės projekto bendraautoris doc. Rimantas Giedraitis.

Tiesa, Vienybės aikštėje judėti sunku ne tik žmonėms su vaikščiojimo negalia, bet ir neregiams. „Taktiliniai indikatoriai, skirti silpnaregiams arba neregiams yra tam, kad žmonės, kurie juda naudodamiesi neregio lazdele, galėtų jausti žemės paviršių, kliūtis. Bet žymėjimas Vienybės aikštėje neatitinka techninio reglamento, nes pirma ir paskutinė laiptų pakopos turi būti pažymėtos kontrastiniais taktiliniais lipdukais, kurie dažniausiai yra geltoni.

Dabartiniai indikatoriai – blizgantys, nekontrastiniai ir pirma bei paskutinė pakopos nepažymėtos. Kitas dalykas – jeigu būtų galima taikyti taktilinį indikatorių, palengvinantį judėjimą neregiams, tai kur yra sistema, atvedanti juos iki to indikatoriaus ir įspėjanti apie kliūtis?“ – aikštės pritaikomumą neregiams komentuoja A. Kalvėnas.

Pasak architekto doc. R. Giedraičio, sistemos tiek vedančios, tiek įspėjančios neregiams ant aikštės dangų yra įrengtos. „Yra vietų, kur žmogus turi pats atsakyti už savo saugumą, bet visas tas vietas mes suprojektavę taip, kad žmogus su regėjimo negalia būtų aiškiai įspėtas. Vietos, kuriuose yra tokie perėjimai, apribotos įspėjančiomis linijomis, kurios rodo, kad reikia apeiti ir nuveda iki laiptukų. Toliau yra kiekvieno žmogaus atsakomybė“, – įsitikinęs Vienybės aikštės bendraautoris.

Dar vienas kliūčių ruožas – skandalingi laiptų atitvarai

Po Vienybės aikštės rekonstrukcijos laiptai nuo Donelaičio ir Putvinskio gatvių pusės buvo tapę tikru kliūčių ruožu ir visai neseniai čia atsirado atitvarai.

„Ši aikštė anksčiau turėjo lengvą nuolydį. Ja visada buvo galima be didelių problemų pereiti. Ieškodami to gražaus žaismo architektai padarė labai nesaugias vietas, kurias vėliau, kai kilo skandalas, užtvėrė. Situacija pataisyta taip, kad silpnaregis nepamatys tų atitvarų. Jis gali atsitrenkti ir nusiversti, žmonėms gresia traumos. Sveikiems, gerai matantiems žmonėms šis sprendimas yra idiotiškas, nes padaromas platus traktas su keliais barjerais, kuriais kaip arklių kliūtimis tenka šokinėti“, – kritikos aikštei negaili architektas doc. Linas Tuleikis.

Dėmesys neįgaliųjų problemoms

Laidos „7 Kauno dienos“ komanda rugsėjo pradžioje bandė automobiliu patekti į Vienybės aikštę iš naujai įrengto garažo. Neįgaliesiems įvažiavimas yra mokamas, bet galimybės susimokėti nebuvo – pinigų rinkimo automatas įrengtas per aukštai.

„Automatas įrengtas taip aukštai, kad neįmanoma pasiekti sėdint ratukuose. Mums reikėtų turėti galvoje, kad šio statinio savininkas ir projekto užsakovas nėra savivaldybė. Tai nėra savivaldybės statinys, todėl atsakomybė už šias klaidas tenka tikrai ne savivaldybei, o statinio savininkams. Taip pat noriu atkreipti dėmesį į dar vieną statinio dalį – liftą iš požeminio garažo, kuris net neparuoštas naudotis“, – pasakojo A. Kalvėnas.

Tiesa, į iškilusias neįgaliųjų problemas Vienybės aikštėje nenumojama ranka. Kai laidos komanda pradėjo viešai kalbėti apie neįgaliųjų problemas požeminėje aikštelėje, padėtis ėmė keistis. Šiuo metu pinigų rinkimo automatas nuleistas ir prieinamas neįgaliesiems, o liftas – kuo puikiausiai veikia.

Neįgaliesiems neįveikiami kalniukai

Vienybės aikštė – tipinis vokiečių architektų projektas, kurio užsakovas – „SBA grupė“. Projekto pritaikymą neįgaliesiems pasirašė Lietuvos žmonių su negalia aplinkos pritaikymo asociacijos Kauno skyriaus atstovas Artūras Zumaras.

„Rekomendacijos buvo, pageidavimai buvo, bet nebuvo palaiminimo ar finansavimo, skirto šiam reikalui“, – situaciją komentuoja A. Zumaras.

Kita galimybė patekti į aikštę žmonėms, judantiems neįgaliojo vežimėlio pagalba – kalniuku nuo Putvinskio gatvės į požeminę automobilių parkavimo aikštelę, bet nuolydis čia yra pavojingai status.

„Jis yra šiek tiek didesnis nei reglamentuota naujai projektuojamiems pandusams. Bet čia yra natūralus nuolydis, susiklostęs urbanistiškai, ne mes jį sukūrėme. Jis yra statesnis, bet nedaug“, – tikina R. Giedraitis.

Eksperimentas neįgaliojo vežimėlyje

Laidos „7 Kauno dienos“ komanda taip pat atliko eksperimentą, kuriame dalyvavo neįgaliojo vežimėlio pagalba keliaujantis A. Kalvėnas ir laisvai judantis Kauno miesto tarybos narys, besirūpinantis neįgaliųjų reikalais Donatas Večerskis. Kartu bandėme į Vienybės aikštę atvykti iš anksčiau minėtos muziejaus pusės.

Eksperimento išvada – vežimėliu pakilti ar nusileisti neįgaliesiems skirtu vieninteliu įvažiavimu – misija neįmanoma. „Kas devynis metrus turėtų būti aikštelės, kad žmogus neįgautų per daug greičio ir nepradėtų lėkti. Žinoma, vaikams smagu nusileisti tokiais keliais su riedučiais, bet žmonėms su negalia nėra jokios atjautos. Ši aikštė aiškiai parodo, kad mūsų visuomenė yra konstruojama sveikiems ir jauniems. Visi kiti yra nereikalingi šiam miestui“ – teigia L. Tuleikis.

„Kai per projekto pristatymą vokiečių kolegų paklausiau apie aikštės prieinamumą, jie turėjo arogancijos atsakyti, kad atvyko iš šalies, kuri labiausiai Europoje rūpinasi neįgaliaisiais. Ir tai yra atsakymas apie projektą – jie yra vokiečiai ir gali daryti čia ką tik nori“, – pasakoja architektas L. Tuleikis.

Laiškai aikštės architektams

Vienybės aikštės architektai – vokiečių kompanija „3deluxe“, kurios braižas, pasak specialistų, – paraboloidinės ir elipsoidinės formos, pasklidusios po Kiniją ir Naująją Zelandiją. Įdomu tai, kad su aikštės architektais susisiekė ir pats A. Kalvėnas, norėdamas paklausti, kokiu būdu jam patekti į šią aikštę. Į jo laišką aikštės kūrėjai atsakė taip:

Gerbiamas p. Kalvėnai,

dėkojame jums už laišką ir labai apgailestaujame dėl problemų bei nepatogumų... Mes visada rimtai žiūrime į žmonių, turinčių negalią, prašymus ir poreikius, ir ne vien dėl to, kad Vokietijoje esame teisiškai įpareigoti taip elgtis. Vienas iš mūsų pagrindinių tikslų yra kurti projektus ir erdves, kurie visiems būtų patogūs naudotis ir teiktų džiaugsmą.

Pasak vokiečių, jie konsultavosi su vietine architektų įmone „Giedraitis & Architektai“, kurie ir buvo atsakingi už teisines procedūras bei statybos leidimus. „Mes, kaip architektai, visada norėtume, kad sukurta aplinka būtų maksimaliai pritaikyta visiems. Bet aplinkybės kartais daro įtaką ir kaip architektai mes turime vadovautis statytojo užduotimi. Manome, kad aplinką pagerinome žmonėms su negalia, bet tobulinti ją visame mieste dar tikrai galima“, – tikina Vienybės aikštės bendraautoris doc. R. Giedraitis.

Skveras tarp prabangių biurų

Pasak architekto L. Tuleikio, Vienybės aikštės erdvė suprojektuota labiau kaip skveras prie prabangių biurų, o ne kaip viena pagrindinių miesto aikščių. Kitaip tariant – buvusi memorialinė aikštė tapo riedutininkų pasivažinėjimo vieta ir požeminiu garažu. Niekas nepaneigs, parkavimas miesto centre – sena problema. O šiame požeminiame garaže miestiečiams skirta vos 50 vietų.

„Kaune turime vieną nacionalinį muziejų, du didžiulius universitetus ir netgi jie neturi savo automobilių aikštelių, nes visos parkavimo galimybės atiduodamos verslui. Tegyvuoja verslas“, – miesto problemas akcentuoja architektas.

Aikštės užsakovai ir šeimininkai „BLC“ grupė vadina šią vietą laimingų žmonių aikšte. Jos architektūrinė koncepcija pelnė aukščiausią įvertinimą tarptautiniuose Vokietijos dizaino apdovanojimuose. Bendra aikštės rekonstrukcijų vertė – 40 milijonų eurų. Tačiau ar iš tiesų ši aikštė – laiminga ir prieinama visiems?

Skatina rūpintis ne tik integracija, bet ir tolerancija

Nors Kauno mieste lyg ir siekiama integruoti neįgaliuosius į visuomenės gyvenimą, pasak A. Kalvėno reikia rūpintis ne tik integracija, bet ir tolerancija, lygybe.

„Mano požiūris yra toks: jeigu nebūtų kliūčių, iš esmės neliktų ir negalios. Neįgaliais žmones padaro ne traumų pasekmės, o kliūtys, su kuriomis jie susiduria ir negali įveikti“, – įsitikinęs projekto „Neįgali Lietuva“ autorius A. Kalvėnas.

Išsamiai – laidos įraše:

Eksperimentas: su kokiais sunkumais neįgalieji susiduria Vienybės aikštėje?
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.