Kultūra

2020.10.05 17:15

Iš Maskvos kino festivalio pašalintas armėnų kūrėjo filmas, filmuotas ir Lietuvoje: manoma, kad taikytas spaudimas

Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2020.10.05 17:15

Armėnų kūrėjo Jivano Avetisiano filmas „Gate to Heaven“ buvo pašalintas iš nekonkursinės Maskvos tarptautinio kino festivalio programos. „Festivalio rengėjai parašė bijantys, kad po festivalio kils riaušės, žada parodyti kitais metais, jeigu situacija normalizuosis“, – LRT.lt teigė prie filmo kūrybos prisidėjęs prodiuseris Kęstutis Drazdauskas.

Rugsėjo 27-ąją atsinaujino karinis konfliktas tarp Armėnijos ir Azerbaidžano dėl Kalnų Karabacho kontrolės. O jau per pietus prodiuseris K. Drazdauskas teigia gavęs iš kino festivalio organizatorių laišką, kuriame pranešama, kad filmas pašalinamas iš programos.

„Festivalio rengėjai parašė bijantys, kad po festivalio kils riaušės, žada parodyti kitais metais, jeigu situacija normalizuosis“, – LRT.lt teigė K. Drazdauskas.

Anot jo, Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho filme yra tik fonas. „Yra tokios, pavyzdžiui, scenos, kai matome sužeistuosius. Bet ten nėra situacijos vertinimo ar politinių pareiškimų – nesakoma, kas ką puola, kas teisus“, – teigė K. Drazdauskas.

Prodiuseris atkreipia dėmesį į trumpą laiką, skiriantį veiksmų Kalnų Karabache pradžią ir laišką dėl filmo likimo. „Turime pagrindo manyti, kad spaudimas buvo daromas dar gerokai iki įvykių. Mums tą netiesiogiai patvirtina festivalio žmonės. Įvykiai tik suveikė kaip katalizatorius“, – teigia K. Drazdauskas.

Spaudimą, jo manymu, patyrė ir Lietuvos kino centras, kuris buvo nusprendęs finansuoti filmo statymą, o vėliau paramą atsiėmė. „Tai kvestionuotina. Jei esame nepriklausoma valstybė, turėtume būti laisvi pasirinkti, ką finansuoti“, – teigė K. Drazdauskas. Tiesa, Lietuvoje filmui naudotasi lengvata kino gamybai, kas yra netiesioginė valstybės pagalba. Lietuvos kino centro direktoriaus įsakyme rašoma, kad finansavimas atšaukiamas „paaiškėjus projekto įgyvendinimo aplinkybėms, kurios nebuvo atskleistos paraiškoje“. LRT.lt susisiekė su Lietuvos kino centru. Tekstas bus papildytas jų atsakymu.

Filmą prodiusavo prodiuseriai iš Lietuvos, Čekijos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, JAV. „Trys iš jų yra Europos kino akademijos nariai. Tai parodo filmo kokybę. Tai svarbu filmo kontekste“, – sakė K. Drazdauskas.

Šiemet J. Avetisianas buvo atrinktas į prestižinę Berlyno kino festivalio „Berlinale Talents“ programą. Trečdalis filmo nufilmuota Vilniuje, jis atstoja Berlyną. Filmo komandoje dirbo nemažai lietuvių. Vieną iš svarbių vaidmenų atliko Leonardas Pobedonoscevas.

K. Drazdauskas teigia palaikantis ryšį su režisieriumi. Anot jo, šiuo metu J. Avetisiano buvimo vieta įslaptinta, jis yra konflikto regione. „Paskelbta visuotinė mobilizacija, žmonės pasiryžę eiti į frontą. Jivanas Avetisianas stengiasi nekomentuoti politikos, nori, kad kraujo praliejimas baigtųsi“, – pasakojo K. Drazdauskas.

„Mes nesame politinė organizacija, nesiekiame politinių tikslų, nesikišame į derybų eigą, bet manome, kad tarptautinė visuomenė turėtų reaguoti, nes yra bombarduojami civiliniai objektai ir tai rimta“, – akcentavo pašnekovas, „ArtBox“ narys.

„Žinau tokių atvejų, kai vienas ar kitas filmas buvo uždraustas valdžios institucijų dėl kontroversijų. Bet kad pats festivalis nuspręstų nerodyti, nesu matęs“, – kalbėjo prodiuseris.

K. Drazdauskas stebisi, kad festivalio organizatoriai patys įvertino grėsmes. „Jei Rusijos specialiosios tarnybos sakytų, kad filmas galėtų sukelti riaušes, tai būtų viena, o kai savo valia atšaukia, atrodo visai kitaip. Ne festivalio organizatorių reikalas yra tai spręsti“, – įsitikinęs pašnekovas.

K. Drazdauskas pasakoja, kad festivalio organizatoriams buvo nusiųstas protesto laiškas, kreiptasi į keletą Europos kino institucijų. Jų atsakymų tebelaukiama, viena organizacijų – Tarptautinė kino prodiuserių asociacijų federacija (FIAPF).

„Tas palaikymas situacijos nepakeis, bet bent bus išsakyta pozicija“, – teigia jis. Filmas jau sulaukė susidomėjimo iš platintojų, kitų festivalių, televizijos kanalo. K. Drazdauskas pasakoja taip pat kreipęsis į kai kuriuos žmones kino industrijoje Rusijoje, sulaukęs žiniasklaidos dėmesio Rusijoje.

Reagavo ir tarptautinis Jerevano kino festivalis „Auksinis abrikosas“, šį žingsnį pavadindamas cenzūra. Jų feisbuko įraše skelbiama, kad, anot Azerbaidžano interneto leidinio „Zerkalo“, filmas pašalintas Azerbaidžano kultūros ministerijos prašymu. „Dabar filmo pavadinimas net nėra minimas kino festivalio svetainėje, nors, kaip rodo „Google“ archyvas, anksčiau ten buvo“, – rašoma Jerevano festivalio įraše.

❗For the attention of international artistic community❗ 🎥The film by Armenian filmmaker Jivan Avetisyan Gate to Heaven...

Posted by Golden Apricot Yerevan International Film Festival on 2020 m. rugsėjo 30 d., trečiadienis

„Manome, kad šis atšaukimas yra visiškai nepriimtinas, nes filmą atrinko ir pakvietė kino festivalio atrankos komisija, kuri nematė nieko bendro su neapykanta ar propaganda jame. Mes garantuojame, kad tai nepriimtina ne tik Armėnijai ir Artsakhui, bet ir visoms kooprodukcijos šalims, tokioms kaip Lietuva, Vokietija, Prancūzija, Italija, Čekija, Bulgarija. Tarptautinis auksinių abrikosų kino festivalis griežtai smerkia tokį neleistiną precedentą, kuris kelia abejonių dėl cenzūros įveikimo, kas yra neabejotina ir esminė sąlyga konkrečiai festivaliui ir apskritai menui“, – rašoma jame.

Kariniai susirėmimai tarp Armėnijos, Azerbaidžano ir Kalnų Karabacho pajėgų atnaujinti rugsėjo 27-ąją. Visos pusės praneša apie žuvusius ir sužeistus karius bei civilius, susirėmimai vyksta jau ir tarptautiniu mastu pripažįstamame Armėnijos ir Azerbaidžano pasienyje, prieš miestus naudojama artilerija.

Armėnija ir Azerbaidžanas nesutaria dėl Kalnų Karabacho, dėl kurio 10 dešimtmetyje vyko kruvinas karas, kai Armėnija parėmė čia gyvenančius etninius armėnus, reikalaujančius nepriklausomybės bei prisijunti prie Armėnijos.

Regionas, kurio gyventojų daugumą sudaro armėnai, padedamas Jerevano, atsiskyrė nuo Azerbaidžano per 1991–1994 metų karą, kurio metu žuvo apie 30 tūkst. žmonių. Buvo pasirašytos paliaubos ir nuo tada tarp Baku ir Jerevano vyksta taikos derybos, kurioms tarpininkauja Minsko grupė – Prancūzijos, Rusijos ir JAV diplomatai.

Kalnų Karabachas yra apsiskelbęs savarankišku dariniu, galinčiu nuspręsti savo likimą, tačiau Azerbaidžanas nori susigrąžinti 7 teritorijas, kurias kontroliuoja Armėnija.