Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus kolekcija sukaupta didžiausia teatro kostiumų, scenografijos eskizų kolekcija.
Čia saugoma ir operos solisto Kipro Petrausko sceninių kostiumų kolekcija. Vienas įdomiausių kostiumų – sukurtas pirmąkart Lietuvoje statytai Richardo Vagnerio operai „Lohengrinas“ – muziejininkams kurį laiką kėlė klausimų dėl sukūrimo datos. Dabar jie, ištyrę turimą dokumentaciją, sako mįslė įminta.
Teatro kostiumas, sukurtas Olgos Dubeneckienės, operos „Lohengrinas“ pastatymui 1926-aisiais. Jį vilkėjo pagrindinio vaidmens riterio „Lohengrino“ atlikėjas, operos solistas Kipras Petrauskas. R. Vagnerio „Lohengrinas“ valstybės teatre buvo statomas pirmą kartą ir buvo skirtas Kipro Petrausko kūrybinės veiklos 20-mečiui.
Kitas kostiumas „Lohengrinui“ – iki šiol manyta, kad tų pačių 1926-ųjų pastatymui, tačiau muziejininkai ištyrę eskizus, nuotraukas teigia, kad šis kostiumas, kurtas kitam 1937-iųjų pastatymui.
„Šis kostiumas pakliuvo 1969-aisiais. Pats kostiumas buvo manoma sukurtas 1926 m. „Lohengrinui“, tačiau galima teigti, kad tai 1937 m. kurtas. Nepaisant to, kad manėm, kad išlikimas nuo 1926 m. yra tiesiog stebuklas – nes 1931 valstybės teatre vyko gaisras, buvo sudegę didelė dalis – bet stebuklas išlieka. 1937 m. pastatymui, kaip ir 1926 m., (kostiumai – LRT.lt) užsakinėjami Europoje, Berlyne, L. Verch dirbtuvėse“, – nurodo menotyrininkė Aušra Endriukaitienė.
Menotyrininkė Aušra Endriukaitienė pabrėžia, kad pats kostiumas atskleidžia tiek atlikėjų, tiek kūrėjų profesionalumą.
„Jis turi dvi dalis. Jei 1926 m. buvo matomas, kad jis vilkimas ant šarvų, jau 1937 nematome. (Kostiumas – LRT.lt) turi daugiau dalių – čia buvo pirštinės žvyneliais dengtos, dėvimas šalmas ir kardas, nepaisant, kad tai tik teatrui, jis sunkus. Kad galėjo atlikti partiją K. Petrauskas, turint pakankamai sunkius šarvus, sunkią amuniciją, tai rodo profesionalumą, kad buvo užsakomi kostiumai rodo požiūrį į kultūrą“, – sako A. Endriukaitienė.
Į Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejų šis kostiumas pateko 1969-aisiais, labai blogos būklės, jį restauravusi Karine Valentinavičienė pasakoja ištyrus paaiškėjo, kad kostiumas sukurtas iš želatino, padengtas plonu sidabro sluoksniu.
„Gavau šį kostiumą sunkysuį, net kultūrinį šoką, nes kėlėm ir byrėjo žvynukai. Net suabejojau, ar sugebėsiu. Jis trapus, buvo subyrėję, mes išsprendėm problemą, čia kelnės, kažkiek buvo įmanoma nuimti žvynelių ir perkelti čia (ant kostiumo – LRT.lt)“, – pasakoja K. Valentavičienė.
Dabar, anot jos, vietoje želatino naudojamas plastikas.
Tiek 1926-ųjų, tiek 1937-ųjų metų pastatymams kostiumai buvo siuvami Europoje, Berlyne, Paryžiuje. Kostiumai buvo siuvami garsaus kostiumininko, dailininko Leopoldo Vercho dirbtuvėje. Joje buvo siuvami kostiumai ne tik Europos teatrams, bet ir kino filmams. Muziejininkai sako, tai rodo, kad buvo labai atsakingai žiūrėta į visas pastatymo dalis, scenografiją, kostiumus ir buvo aukšto lygio profesionalumas.
