Prieš ketverius metus knygą apie Vilniaus kino teatrus parašiusi Sonata Žalneravičiūtė tęsia Lietuvos kino teatrų tyrinėjimą.
Šįkart jos žvilgsnis nukrypo į teatro, muzikos ir kino muziejuje rastą unikalų fotografijų archyvą. Tai karo laikų daugiau nei 100 nuotraukų rinkinys, kuriame užfiksuota 20 Lietuvos kino teatrų. Bet labiausiai intriguojantis klausimas, sako Sonata – kodėl per karą buvo fotografuojami kino teatrai.
„Detektyvinė užduotis kaip su Vilniaus kino teatrais, intriguoja, kelia daug klausimų. Atradusi šį rinkinį, kurį žinojau esant, bet nesigilinau tuo metu, visa eiga tokia. Ištyrinėjus Vilniaus kino teatrų istorijas, sudėtinga rasti vizualų atvaizdą, portretą, nes niekas to nedarė. Klausinėjau ir fotografijos tyrinėtojų, ar tie objektai nebuvo įdomūs fotografams? Kodėl jų maža? Greičiausia neįprasta fotografui (fotografuoti – LRT.lt) pastatą kaip objektą“, – pasakoja kino teatrų istoriją tyrinėjusi S. Žalneravičiūtė.
Lietuvos kino teatrų istorija nėra išsamiai tyrinėta, tačiau remiantis atskirų miestų ir miestelių istorikų atradimais kol kas nepavyktų išleisti nė mažo fotografijų albumo, kuris padėtų įsivaizduoti, kokiuose kino teatruose Lietuvoje žmonės žiūrėjo kiną, sako S. Žalneravičiūtė.
Todėl šis muziejaus nuotraukų rinkinys didžiulė istorinė vertybė, leidžianti suprasti apie buvusią kino rodymo ir žiūrėjimo kultūrą tarpukariu ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir Biržuose, Joniškyje, Kybartuose, Zarasuose ar Skuode. Visose nuotraukose kino teatrų interjerai tušti. Akivaizdu, kad nebuvo siekta užfiksuoti įvykių ar žmonių.
„Viena iš versijų, kad rūpinosi kinu karo metu, kai kurie buvo skirti tik kariškiams. Matome ir Romuvą, kur užrašyta „Soldaten kino“, Hitlerio portretas rodo, kad lankysis tas, kas turi lankytis. Kitas dalykas gal tai susiję su saugumu, kuri turėjo garantuoti kariškiams, kad jie žinotų pakampes, ir pačių kino teatrų būklę“, – svarsto tyrėja.
Teatro muzikos ir kino muziejaus interneto puslapyje veikia virtuali paroda apie Kauno tarpukario kino teatrus.
