Kultūra

2020.04.09 18:20

Kolegos ir artimieji apie netikėtai mirusią tapytoją Silviją Drebickaitę: buvo talentinga ir visada linksma

atnaujinta penktadienį 13:30
Austėja Mikuckytė-Mateikienė, LRT.lt2020.04.09 18:20

Netikėtai netekome lietuvių dailininkės monumentalistės ir tapytojos Silvijos Drebickaitės. Šią žinią LRT.lt pirmoji patvirtino Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė Edita Utarienė. „Ji šimtu procentų buvo atsidavusi menui – menas jai buvo viskas“, – kalbėjo Silvijos Drebickaitės dukra Alesandra Gaušienė.

„Į paveikslus visą save sudėdavo“

Penktadienį paaiškėjo menininkės mirties priežastis. Po mirties jai nustatyta kardiomiopatija – širdies raumens liga.

„Ji jau nuo vaikystės sakė jautusi simptomus – galvos svaigimas buvo, bet taip ir nesužinojo, kad serga šia liga. Sustojo širdelė...“ – komentavo Silvijos Drebickaitės dukra Alesandra Gaušienė.

Dukra pasakojo, kad kovo 11 dieną buvo mamos gimtadienis, 13-ąją turėjo būti atidaryta jos gimtadienį ir kūrybos keturiasdešimtmetį mininti paroda Karolinos viešbutyje.

„Kai baigsis karantinas, organizuosime laidotuves ir paminėjimą, norime surengti tą parodą, kuri turėjo įvykti Karolinos viešbutyje, – kalbėjo A. Gaušienė, – mama buvo pačiame jėgų žydėjime – 63 metai, baseiną lankė kasdien. Sakė, kad reikia skubėti, daug meno sukurti.“

A. Gaušienė teigė: „Ji šimtu procentų buvo atsidavusi menui – menas jai buvo viskas. Į paveikslus visą save sudėdavo. Kadangi monumentaliosios dailės užsakymų nebebuvo, tai monumentalumą kūrė drobėse.“

„Visada jutau palaikymą“

„Pažinojau ją labai puikiai. Tiesiog negalėjau patikėti. Man labai gaila, kad taip nutiko. Ją galėjau vadinti ne tik bičiule, bet ir drauge. Silvija buvo labai atvira, geros širdies, visada labai linksma“, – LRT.lt komentavo E. Utarienė.

„Net kai pasakodavosi problemas, vis tiek atrodė, kad viskas bus gerai – ji skleidė visiems tokią žinutę ir kūriniais, ir bendravimu. Atvirai rodė meilę draugams, visada jausdavau jos palaikymą, šilumą“, – kalbėjo E. Utarienė.

„Gailiuosi, kad nenuėjau į gimtadienio šventę. Ją ji ruošė Karolinos viešbutyje, bet dėl karantino perkėlė į namus – sakė E. Utarienė. – Ji turėjo daug planų: keliauti į Kazachstaną, Kiprą – į tarptautinius plenerus.“

„Mano požiūriu, ji buvo labai talentinga, labai džiaugiuosi jos freska, sukurta ant Vilniaus Antakalnio progimnazijos sienos“, – komentavo LDS pirmininkė.

„Iš jos daug išmokau“

„Gyvenimas neprognozuojamas, nenuspėjamas ir trapus“, – sako artimas tapytojos draugas, tapytojas, freskininkas Vytautas Poška. „Su Silvija labai daug į plenerus važinėjau. Jei sausį kas nors būtų pasakęs, kad bus karantinas, o Silvijos neteksime, nebūčiau patikėjęs. Planas buvo kovą kartu skristi į Kazachstaną, į plenerą. Jį, žinoma, atšaukė“, – pasakoja tapytojas.

„Ji buvo šilta menininkė, labai paprasta, aš iš jos daug išmokau gyvenimiškų pamokų. Ji nepalūždavo bet kokiomis aplinkybėmis – buvo brandus žmogus. Pergyveno ir vyro praradimą. Kūrė ir mokėjo džiaugtis“, – pridūrė velionės kolega.

Kovo 13-ąją V. Poška dalyvavo jos gimtadienyje: „Ji buvo linksma, viskas buvo gerai.“

„Silvija buvo labai stipri piešėja, dabar tokių reta. Yra prikūrusi daug monumentalių darbų: vitražai, freskos, mozaikos. Ji spinduliavo džiaugsmą, akcentavo piešinį ir faktūras. Nevengė tapyti gėlyčių, tos jos gėlytės buvo „nekvailai padarytos“, – kalbėjo V. Poška.