Kultūra

2020.01.15 12:05

Faina Kukliansky – apie Vilniaus sporto rūmų permainas: žydams nėra „buvusių“ kapinių

pamatykite projekto vizualizacijas
Karina Metrikytė, LRT PLIUS laida „Kultūros diena“, LRT.lt2020.01.15 12:05

Brutalizmo architektūros pavyzdys Lietuvoje – Vilniaus koncertų ir sporto rūmai – po kelerių metų turėtų tapti Vilniaus kongresų centru. 2006-aisiais į Kultūros vertybių registrą įtrauktas pastatas bus rekonstruotas ir pritaikytas įvairiems kultūriniams renginiams, seminarams, konferencijoms.

Valstybės įmonės „Turto bankas“, Lietuvos žydų bendruomenės, Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto ir techninį projektą įgyvendinantys atstovai jau suderino Sporto rūmų techninio projekto ir Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių teritorijos išsaugojimo sprendinius.

Kokios priežastys lėmė ilgas sutarimo paieškas, kuo unikalūs Koncertų ir sporto rūmai ir kokie pokyčiai numatyti būsimame komplekse domėjosi „Kultūros diena“.

Būsimo Vilniaus konferencijų centro techninio projekto sprendiniai buvo parengti pagal 2009 metų protokolą, kurį pasirašė Vyriausybė ir Lietuvos žydų bendruomenė. Projektiniams pasiūlymams Europos žydų kapinių išsaugojimo komitetas. Didžiulio visuomenės dėmesio sulaukę derinimo procesai vyko keliais etapais.

„Labai svarbu derinant buvo nuspręsti, kaip išsaugosime teritoriją, kaip įamžinsime jose buvusias žydų kapines, kaip jas vizualizuosime“, – teigia VĮ „Turto bankas“ generalinis direktorius Mindaugas Sinkevičius.

Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky pabrėžia, kad žydų tradicijoje nėra „buvusių“ kapinių. „Visos kapinės yra amžinos, – pabrėžia ji. – Iki 2009 metų didžiausia problema buvo nustatyti tikslias kapinių ribas.“

Techninį projektą įgyvendina konkursą laimėjęs konsorciumas, kurį sudaro bendrovės „Archimenai“, „Projektavimo ir restauravimo institutas“, „Vilniaus architektūros studija“ ir Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma.

„Negalime vykdyti kasimo darbų. Netgi tos didelės plokštės, kurias visi įsiminė, nebus pakeltos nuo žemės. Formuoti naujas prieigas, naują kultūrinį sluoksnį galime tik virš žemės, o gilintis žemiau istorinio lygio – galimybių nėra“, – sako architektas prof. Sigitas Kuncevičius.

Vilniaus sporto rūmai buvo pradėti statyti 1965-aisiais, o baigti – 1971 metais. Eduardo Chlomausko su kolegomis projektuotas kompleksas turi neįprastą bangos ar laivo pavidalo stogą. Laikančiąją konstrukciją sukūrė Henrikas Vytautas Karvelis.

Koncertų ir sporto rūmų pastatas 2006 metais įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, o unikalios architektūros konstrukcijos pripažintos pasauliniu atradimu. Rūmų stogas – vantinės konstrukcijos pavyzdys, o patys rūmai atspindi architektūrinį brutalizmo stilių.

„Tai yra betono ir stiklo plokštumų derinys – saugotinas dalykas. Taip pat saugoma dolomito apdaila, pirmo aukšto grindų piešinys, vitražo kompozicija“, – sako architektė, nekilnojamojo kultūros paveldo specialistė Marija Nemunienė.

Vilniaus konferencijų centro teritorijoje planuojami interaktyvūs stendai, atskleidžiantys šios aplinkos daugiasluoksnę istoriją. 2020-aisiais „Turto bankas“ ketina paskelbti komplekso operatoriaus konkursą. Planuojama, kad Vilniaus kongresų centras savo veiklą pradės 2022-ųjų pabaigoje arba 2023 metų pradžioje.

Išsamiau – reportaže:

Kultūros diena. Rėzos premija – pirmąkart užsieniečiui: ja įvertinta „vilko vaikų“ tyrinėtoja Ruth Leiserowitz

Taip pat skaitykite