Daugiau nei dešimtmetį apleistų Koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcija į priekį juda lėtai. Realūs darbai prasidės po metų, rūmuose planuojamas įrengti konferencijų centras turėtų duris atverti po trejų metų. Turizmą skatinančios organizacijos sako, kad Lietuva galėtų daug užsidirbti – viena didelė konferencija į biudžetą atneštų kone milijoną eurų, tačiau kol kas jos nėra kur rengti.
Koncertų ir sporto rūmų rekonstrukciją valdžia 2015 m. įvardijo kaip valstybei svarbų projektą. Tai turėtų padėti greičiau priimti reikalingus sprendimus. Viešbučių ir restoranų asociacijos direktorė Evalda Šiškauskienė pastatą vadina aukso maišu, kuriam paimti trūksta politinės valios.
„Čia guli šimtai milijonų, kurių mes tiesiog nepasilenkiame ir nepasiimame, o įvedinėjame mokesčius. Konferencinis turizmas biudžetą papildytų labai daug pinigų, viešbučiams padėtų sumažinti sezoniškumą“, – sako E. Šiškauskienė.
Rūmai ilgai stumdyti nuo vienos institucijos kitai, galiausiai Vyriausybė juos perdavė Turto bankui, bet tada rekonstrukcija įstrigo dėl biurokratijos ir galimos korupcijos. Po pirmo konkurso kilus įtarimų jo skaidrumu, netrukus teks rengti kitą.
Pastatą taip pat juosia lentelės su užrašais – žydų kapinės. Po ilgų diskusijų gruodžio viduryje Turto bankas ir žydų organizacijos susitarė dėl Vilniaus kongresų centro. Suderinti įvairūs projekto sprendiniai, numatyta, kad Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto atstovai dalyvaus projekto įgyvendinime. Sutarta, kad dėl to po rūmais nebus įrengta požeminė automobilių stovėjimo aikštelė, tačiau dar svarstoma, kaip įamžinti čia palaidotųjų atminimą.
„Kalbamės su žydų bendruomene, kaip galėtume šitą aplinką įkultūrinti atminimui žydų kapinių“, – sako Turto banko atstovas Tomas Bagdonas.
Duris atvers po trejų metų
Kitų metų planas – surengti du konkursus: reikės išrinkti, kas bus atsakingas už veiklą rūmuose ir kas vykdys pačius rekonstrukcijos darbus. Tam sporto rūmams numatyta skirti 460 tūkst. eurų. Didesnės sumos – po 13 mln. eurų – numatytos tik 2021 ir 2022 m., kai jau planuojama pradėti realus darbus.
„Kitiems metams numatyti du konkursai. Vienas konkursas – operatoriaus, tos įmonės, kuri vykdys, čia prižiūrės veiklą, o antras konkursas – tęsiamas techninio projekto rengimas. Trečias dalykas, kuris daromas – rangos konkursas, realūs darbai“, – aiškina Turto banko atstovas.
Pasak jo, kadangi pirkimai tarptautiniai, jie užtrunka, todėl kitiems metams suplanuotas biudžetas šių pirkimų vykdymui, bet ne darbams. Rūmai iš naujo duris turėtų atverti po trejų metų – 2022 m pabaigoje.
Koncertų ir sporto rūmai pastatyti prieš beveik pusę amžiau – 1971 m. Pastatas pripažintas kultūros vertybe dėl originalios stogo vantinės konstrukcijos. 1988 metais rūmuose vyko Sąjūdžio suvažiavimas. Todėl rekonstrukciją atliksiantis rangovas pastato konstrukcijų keisti negalės.
Vilniaus savivaldybės įstaiga „Go Vilnius“ skaičiuoja, kad pernai per 600 Vilniuje vykusių nedidelių tarptautinių renginių šalis uždirbo 57 mln. eurų. Didesnis renginys, anot „Go Vilnius“ direktorės Ingos Romanovskienės, atneštų apie 800 tūkst. eurų, todėl rūmų rekonstrukcija greitai atsipirktų. Tačiau Vilniui kol kas sunkiai sekasi pritraukti didelius renginius.
„Šiuo metu bendroje erdvėje paskelbta apie 100 renginių, kur galima konkuruoti ir miestai dėl jų konkuruoja. Vienas renginys yra virš 500 dalyvių, kuriuos galima būtų pritraukti, bet neturint infrastuktūros, Vilnius atrodo silpnai“, – sako I. Romanovskienė.
Netrukus ant Tauro kalno vietoj nugriautų profsąjungų rūmų turėtų išdygti koncertų salė, tačiau, anot turizmo ekspertų, to negana, nes konferencijos, kurios ir pritraukia didžiausius pinigus, ten vykti negalėtų.
„Jei mums nereikia investicijų, nereikia turistų, nereikia delegatų, kurie gali atvažiuoti, išleisti čia pinigus, kartu ir atnešti savo žinias, galime kalbėti, kad nereikia centro, bet tai būtų neatsakinga“, – teigia „Go Vilnius“ vadovė.
Esą verslas sporto rūmų rekonstrukcijai jau seniai pasiruošęs – visai šalia pristatyta viešbučių. Vieta logistiškai taip pat patogi. „Mes niekada nebūsime Italija, mes neturėsime amžinos vasaros ir vienintelis būdas sezoniškumą sumažinti – renginiai ir būtent konferenciniai renginiai“, – aiškina Viešbučių ir restoranų asociacijos direktorė. Anot jos, vienas verslo turistas šalyje palieka 4 kartus daugiau pinigų nei eilinis turistas.
Vis dėlto, pasak E. Šiškauskienės, didžiausią pyrago dalį Lietuva jau pavėlavo atsiriekti, nes konferencijas teks dalintis su kaimynais. Kol Koncertų ir sporto rūmai stovėjo užkonservuoti, konferencijų centrą įsirengė latviai.
„Grietinėlės mes jau nenusiimsime, ką galėjome padaryti prieš metus, ir 2021 metais – mus sparčiai vejasi Latvija ir Estija, jie pasistatys greičiau už mus“, – teigia E. Šiškauskienė.
