Kultūra

2019.11.17 11:05

Ray Bartkus: į JAV atvykau it laukinis, nežinojęs, kas yra bankas

Virginija Sližauskaitė, LRT.lt2019.11.17 11:05

„Kai prieš 30 metų atvykau į JAV, atkeliavau iš visiškai kitokios valstybės, buvau kaip laukinis. Nežinojau, kas yra bankas, nes Lietuvoje lyg buvo kažkokios Taupomosios kasos, o kadangi nelabai buvo pinigų, jomis nesinaudojau“, – LRT.lt sako menininkas Ray Bartkus, pridurdamas, kad sėkmingai susiklosčiusią karjerą nulėmė lenkai ir jų išskirtinė grafikos tradicija.

Nors gyvena ir kuria triukšmingajame Niujorke, menininkas Ray Bartkus Lietuvoje matomas dažnai. Ypač šiais metais, kurie išskirtiniai ir pačiam, nes į gimtąją šalį R. Bartkus atvyko jau ketvirtą kartą.

Šį kartą – sudalyvauti XVI Pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziume ir pasidalyti mintimis apie komunikaciją, medijas, o gal net cenzūrą. Kaip sako pats R. Bartkus, 30 metų dirbęs „The New York Times“ ir „The Wall Street Journal“, šias temas jis išmano.

Padėjo kafkiškas sarkazmas

R. Bartkaus paklausus apie gyvenimo ir darbų pradžią Niujorke, jis pastebi galimai už Atlanto įsitvirtinti padėjusią situaciją.

„Kai prieš 30 metų atvykau į JAV, atkeliavau iš visiškai kitokios valstybės, buvau kaip laukinis. Nežinojau, kas yra bankas, nes Lietuvoje lyg buvo kažkokios Taupomosios kasos, o kadangi nelabai buvo pinigų, jomis nesinaudojau. Dabar, kai sutinku žmones, į JAV atvykusius iš Lietuvos, matau, kad jie viską supranta“, – sako R. Bartkus.

Pasakodamas apie tai, kaip pradėjo karjerą dirbdamas žymiuose JAV leidiniuose, R. Bartkus pastebi 1970–1980 m. vyravusią tendenciją, kai lenkų plakatas ir grafika buvo žinomi visame pasaulyje.

„Lenkai buvo sukūrę tarsi savo prekės ženklą, kuris tapo lengvai atpažįstamas. Tačiau tai paskatino Amerikos leidinių meno redaktorius po savo sparnu priglaudė ne tik lenkus, bet ir kitus kūrėjus iš Rytų Europos. Šio regiono kūryba pasižymėjo tokiu siurrealistiniu, kafkišku pasaulio suvokimu, sarkazmu, ko JAV nebuvo. Tai ir padėjo – tiek man, tiek kitiems iliustratoriams“, – sako R. Bartkus.

Ar šiuo metu lenkų bei kitų rytų Europos šalių iliustratoriai kuo nors išsiskiria? Pasak R. Bartkaus, gali būti, kad ne: „Šiuo metu viskas gana suvienodėję, ar bekalbėtume apie lenkus, ar amerikiečius. Ir mums, lietuviams, kiek trūksta savitumo.“

Užsieniečiai giria lietuvių jaunimą

Paprašytas papasakoti apie dienas, o gal ir naktis užpildančias veiklas, R. Bartkus tvirtina, kad, kaip visuomet, užsiima iliustracijomis, taip pat – dirba prie pačių įvairiausių projektų. „Veiklos man tikrai netrūksta. Be to, kitais metais meno simpoziumas Marijampolėje „Malonny“ vyks jau septintą kartą, tam reikia ruoštis. Atvežu menininkus iš įvairiausių pasaulio miestų“, – teigia R. Bartkus.

Jau paminėtą iniciatyvą „Malonny“, nuspalvinusią Marijampolę įvairiausiomis spalvomis, R. Bartkus pradėjo... kone atsitiktinai.

„Buvo taip, kad Jamaikoje švenčiau savo gimtadienį ir buvau sukvietęs daug draugų. Tarp jų buvo ir signataras Algirdas Kumža, tuo metu dirbęs „Arvi“ grupėje Marijampolėje. Jis susipažino su daugybe mano draugų menininkų ir pasakė, kaip būtų smagu tokį tūsą perkelti į Marijampolę. Pasakiau jam – gerai, pabandykime. Vėliau išdėstėme savo idėją Lietuvoje, miestas tuo metu nebuvo linkęs prisidėti prie mūsų sumanymo, žiūrėjo įtartinai – atvažiuos čia kažkas iš Niujorko ir išpaišys sienas“, – teigia menininkas.

Kaip buvo sumanyta, taip ir padaryta, o per kelerius metus, kol vyksta spalvingas meno simpoziumas, marijampoliečiams tai tapo laukiama tradicija.

Kaip pabrėžia R. Bartkus, jį ypatingai džiugina svečių iš užsienio pagyros lietuvių jaunimui: „Kuriant darbus „Malonny“, Lietuvos jaunimas labai entuziastingai prisideda ir dirba tiek, kiek reikia. Užsienio kūrėjai teigia, kad jei kokiame Londone paprašytum jaunuolių prisidėti, pagalbos galimai nesulauktum. Manau, kad JAV būtų taip pat. Turbūt lietuviai nėra taip išlepinti, jiems dar daug kas įdomu. Žmonės turi daugiau entuziazmo, alkio, domisi, kai į jų miestelį atvyksta svečiai iš Niujorko.“

Pasak R. Bartkaus, skirtis tarp didžiausių šalies miestų ir mažesnių gyvenviečių – didžiulė, todėl tiek „Malonny“, tiek kitos panašios iniciatyvos – sveikintinos ir reikalingos. „Veiksmo reikia visiems. Mano nuomone, valstybė gyvesnė tada, kai įvairūs įvykiai ir iniciatyvos nesitelkia tik viename mieste“, – tikina menininkas.

Svajoja apie seną ir didelį fabriką naujai instaliacijai

R. Bartkus, teigdamas, kad veiklos niekada nestokoja, patvirtina ir nuojautą, kad kūrybiškumo krizės jam – svetimos: „Krizių aš nepatiriu. Turiu daug idėjų ir jau galėčiau daugiau jų nebeieškoti, o tik įgyvendinti. Mane įkvepia gyvenimas, jis – visuomet įdomesnis nei bet koks kūrinys. Tereikia išlaikyti žingeidumą ir leisti, kad gyvenimas tave intriguotų. Ir tada jau gali reflektuoti tai, kas tave jaudina.“

Kūrėjas, paklaustas, kuo jam padeda žinomumas, teigia, kad taip lengviau įgyvendinti norimus projektus. „Iniciatyvos ir projektai kainuoja pinigus. Kai koks nors projektas kainuoja 10–20 tūkst., tikrai nenoriu leisti savo pinigų. Kokį nors paveikslą gali parduoti, bet grandiozinio projekto – ne, nes jie paprastai labai dideli, neaišku, kur juos padėti, o dažnai instaliacijos skirtos konkrečiai vietai.“

Dabar R. Bartkaus mintyse gvildenama idėja – utilizuoti kokį nors seną fabriką ir jame sukurti instaliaciją. „Galbūt po šio interviu kas nors pasisiūlys man padėti įgyvendinti šią idėja?“, – nusijuokia menininkas.

Dar viena iniciatyva, kurios Lietuvoje ėmėsi R. Bartkus – memorialas Holokausto aukoms: „Tai lėtai judantis projektas. Kas kartą, kai atvykstu į Vilnių, einu į savivaldybę, susitinku su architektais, inžinieriais ir pan. Holokausto memorialas – mano idėja, bet man reikalinga konkrečių specialistų pagalba. Tačiau, kadangi esu užimtas, tikrai nesėdžiu ir nelaukiu, kol vienas ar kitas žingsnis bus įgyvendintas. Tokių projektų, kaip memorialai, nepaskubinsi niekaip, nes demokratinėje visuomenėje telkiasi daug nuomonių. Rugsėjo 11-osios aukoms skirtas paminklas taip pat atsirado labai labai negreitai.“

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.