Niujorke gyvenantis lietuvių menininkas Ray (Rimvydas) Bartkus siūlo Lietuvoje pastatyti memorialą holokausto aukoms. Tokią idėją brandinęs daugelį metų. Monumentas primintų įvykusią tragediją ir jos įsisąmoninimą pilietiniu ir valstybiniu lygmeniu.
Lietuvių visuomenėje R. Bartkus sako pastebįs nemažai teigiamų poslinkių vertinant praeitį. Todėl viliasi, kad noras paremti jo iniciatyvą rasis iš žmonių širdžių. Gal ir valdžia nepristigs politinės valios.
„Juk laisvi laisvos valstybės piliečiai per 30 metų turėjo subrandinti empatiją mūsų senelių, prosenelių kaimynams, pažįstamiems, kurie buvo žiauriai išžudyti, – svarsto Niujorke gyvenantis R. Bartkus, pakalbintas LRT.lt. – Sunaikinta 200 tūkst. žmonių, išrauta gyva, klestinti kultūra, tuo nuskurdinti ir mes visi.“
Valstybė turi ir kitų neatidėliotinų reikalų, tačiau toks žingsnis, kūrėjo nuomone, moraliniu požiūriu jai būtų didelis prioritetas. Ir pasaulyje jį sutiktų labai palankiai. R. Bartkaus paskaičiavimu, Holokausto memorialas turėtų atsieiti 150–200 tūkst. eurų.
Valstybės garbė
R. Bartkus jau yra subrandinęs meninę idėją. Su jos vizualiniais sprendiniais dabar gali susipažinti šios publikacijos skaitytojai. Tačiau kaip galiausiai atrodys memorialas, kur jis iškils, priklauso nuo daugelio veiksnių.
Pirmiausia – reikia politinio ryžto. Paskui korekcijų įvestų memorialui parinkta vieta. Galiausia savo nuomonę estetiniais sumanymo klausimais turės išsakyti Lietuvos žydų bendruomenės ir diasporos atstovai, taip pat menininko kolegos.
„Holokausto memorialą pastatyti visai realu, – įsitikinęs LRT.lt pašnekovas. – Bet jei Lietuvoje šia idėja niekas nesusidomės, galiu viską pradėti savo jėgomis. Vis dėlto kaskart mėginu įtikinti, kad tai visos valstybės garbės reikalas.“
Menininkas teigia, esą istorijos nepakeisi, tačiau turėti memorialą, kuris ir fiziškai, ir sąmonės lygmeniu bylotų apie tragediją, gal net užkirstų kelią ateities tragedijoms – būtina civilizuotos visuomenės sąlyga.
Maloni našta žydų sąskaita
Nors idėja dar tik pradinėje stadijoje, ji jau skatina Lietuvos savivaldybių, vyriausybės, žydų bendruomenės ir pasaulinės diasporos dialogą.
Su Holokausto memorialo idėja R. Bartkus supažindino Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkę Fainą Kukliansky, Amerikos žydų komiteto (AJC) Užsienio reikalų direktorių Rabbi Andrew Bakerį, to paties komiteto Filadelfijos ir Pietų Naujojo Džersio biuro narius, AJC Pasaulinio forumo atstovus, Amerikos paveldo išsaugojimo užsienyje komisijos pirmininką Paulą Packerį. Menininko sumanymą visi sutiko itin palankiai.
Kai tik grįžta į tėvynę, R. Bartkus apie monumento būtinybę kalbasi su politikais, kultūros veikėjais, verslininkais. Mėgina sudominti. „Visi idėją priima palankiai, tačiau realių veiksmų kol kas nesiimta“, – teigia menininkas.
Vilniaus miesto mero patarėjas viešiesiems ryšiams Aleksandras Zubriakovas LRT.lt sako, kad iniciatyvos likimas yra bendruomenės rankose. „Meras iniciatyvą palaiko. O savivaldybė yra numačiusi kelias vietas, kuriose galėtų iškilti Holokausto memorialas. Tačiau galutinio sprendimo teisė paliekama pačiai žydų bendruomenei. Be to, tai nacionalinės svarbos klausimas, tad savo žodį privalo tarti ir Vyriausybė. Merija, be abejo, prisidėtų – žemės skyrimu, paminklo priežiūra, aplinkos sutvarkymu. Maloni našta“, – sako A. Zubriakovas.
Turtingi žydai – tik legenda
„R. Bartkaus iniciatyvą vertinu labai teigiamai. Tačiau dalykams, kuriuos valstybė planuoja mūsų sąskaita, bent jau kol esu pirmininkė, paramos nesuteiksime“, – LRT.lt pabrėžia Lietuvos žydų bendruomenės vadovė advokatė F. Kukliansky. Anot jos, 200 tūkst. eurų ar panašios sumos Lietuvos žydų paveldo fondas tikrai nebus pajėgus išskirti.
„Jaučiu didžiulę pagarbą memorialo sumanytojui, tačiau paminklas nėra mūsų bendruomenės prioritetas. Pasakysiu kodėl: mes rengiamės Vilniaus Gaono metams, svarstome memorialo žydų gelbėtojams klausimą. Be to, turime daug neturtingų žmonių, kurie vos suduria galą su galu – juos privalome remti“, – sako F. Kukliansky.
Ji teigė abejojanti, ar ir Amerikos žydų bendruomenė bus dosni. „Jei vis dėlto atsitiktų priešingai, labai nustebčiau. Deja, turiu išsklaidyti legendą apie pasakiškai turtingus žydus“, – kalba bendruomenės pirmininkė.
Ji siūlo R. Bartkui memorialo statymo iniciatyvos imtis pačiam, pro bono. „Jei žmogus yra įsitikinęs, kad būtina pastatyti paminklą sunaikintai bendruomenei, tai – jo įsitikinimai. Kai ką galima padaryti ir be pinigų“, – LRT.lt teigia F. Kukliansky.
Pasak pirmininkės, Holokausto memorialo projektas su ja aptarinėjamas jau mažiausia trejus metus. LRT.lt pašnekovė teigia R. Bartkui rekomendavusi monumentą statyti prie autostrados ties Kaišiadorimis. Ta vieta menininkui netiko.
Patiki sunkias temas
Lietuvos valstybinio dailės instituto (dabar – Vilniaus dailės akademija) auklėtinis R. Bartkus 1989 metais su žmona Ina ir sūnumi Kristijonu išvyko gyventi į JAV, apsistojo Niujorke.
Daugiau nei ketvirtį amžiaus lietuvis kuria iliustracijas tokiems žiniasklaidos milžinams kaip „The New York Times“, „The Wall Street Journal“, kitiems tarptautiniams leidiniams.
Kaupdamas patirtį R. Bartkus pamažu įgijo ir jų vadovų, redaktorių pasitikėjimą. Todėl jau kuris laikas jam skiriamos pačios jautriausios ir sudėtingiausios užduotys: etniniai, rasiniai, lyčių klausimai, politiniai ir istoriniai konfliktai.
Visa virtinė tokių užsakymų – tiesiogiai ir ne – buvo susiję su holokausto tema. Menininkas teigia susitelkiantis ne tik į temos reikšmingumą, bet visada ją siekęs skaitytojui pateikti naujai, savitai.
Postūmis iš tylos būsenos
Memorialo idėja menininko galvoje ėmė suktis 2012 metais. Tada Vilniuje jis atidarė išsamią kūrybos parodą. Jos pažiūrėti atskrido bičiulių iš užatlantės.
„Tarp jų buvo žydų, kurių tėvai, seneliai ar proseneliai kilo iš Lietuvos – to paslaptingo krašto, jų kalba vadinamo „Litva“. Suprantama, kelionė jiems tapo proga daugiau sužinoti apie savo šaknis, geriau įsisąmoninti Lietuvos žydų likimą“, – pasakojo R. Bartkus.
Daugelis aplankė Vilniaus Gaono žydų muziejų, Panerių memorialą, kitas Antrojo pasaulinio karo žudynių vietas. Kartu pažymėdami, kad rasti žydų kančios atminimui svarbius objektus sekėsi ypač sunkiai. Trūko nuorodų arba jos buvo pažymėtos tik lietuviškai.
„Jiems pasirodė, tarsi tos vietos būtų sąmoningai slepiamos“, – LRT.lt teigia pašnekovas.
2016 metais jis dalyvavo Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime (PLJS), ten sukūrė instaliaciją „Tiltai‟. Ja siekęs atskleisti bendrystės dvasią, kaip priešingybę pasaulinėms tendencijoms statyti sienas Europoje ir JAV.
R. Bartkus sumanė atlikti nedidelį eksperimentą: renginiuose pasirodė vilkėdamas marškinėlius su užrašu „Holocaust Memorial, Lithuania“ – stebėjo, kokių sulauksiąs reakcijų.
Daugelis domėjosi, kur tokio memorialo esama, o sužinoję, kad jo nėra, su menininku aptarė būtinybę jį statyti. Kiti sumanymą vertino pesimistiškai tvirtindami, esą politikai tiesiog pritrūks ryžto.
„Šis epizodas gerai iliustruoja memorialo būtinybę. Jei yra temų, apie kurias vengiama kalbėti, joms reikia postūmio, kuris išvestų žmones iš tylos būsenos. Fiziniai objektai viešoje erdvėje yra pranašesni už knygas ar muziejus: jų buvimo tiesiog neįmanoma ignoruoti“, – pabrėžia R. Bartkus.
Tūkstančiai sielų
Pasak R. Bartkaus, svarbiausias memorialo elementas – šviesa. Statinio tūrį sudaro trys suremtos metalo plokštės. Tai užuomina į antkapius senosiose žydų kapinėse, o tuo pačiu – dekonstruotą Dovydo žvaigždę.
Plokščių svoris ir grubus metalo paviršius turėtų priminti naktį, kai aplink diena. Arba urvą, kuriame sustoja laikas ir smelkiasi nerimas.
Plokštės turėtų slėgti įėjusįjį, grasindamos užgriūti visu svoriu. Metalas, anot menininko, sukuria ir psichologinį audioefektą – spengimą ausyse.
Statinio vidus turėtų būti kuo tamsesnis, kad geriau išryškėtų šviesa. Plokštėse menininkas numatęs padaryti 200 tūkst. kiaurymių, lyg pramuštų kulkomis. Tiek žydų buvo sunaikinta Lietuvoje. Sukantis saulei, tūkstančiai švieselių – mirusiųjų sielų – keliautų vidiniais memorialo paviršiais. Kadangi Lietuvoje daug apsiniaukusių dienų, turėtų būti naudojami ir dirbtiniai šviesos šaltiniai.
„Galutinis statinio vaizdas atsiras tik tada, kai paaiškės konkreti memorialo vieta. Jei jis stovės ant kalvelės, memorialas bus žemesnis. Jei dauboje, kur daugiau šešėlio – reikės iškilesnio objekto“, – svarsto R. Bartkus. Memorialas turėtų prilygti dviejų, trijų aukštų namui.
***
R. Bartkus yra 50 litų banknoto dizaino autorius, dirbęs garsiausių JAV ir pasaulio leidinių iliustruotoju. Jo didelių matmenų instaliacijos buvo eksponuojamos Jungtinių Tautų būstinėje Niujorke ir Ženevoje, Tarptautinis Taikos institutas eksponavo dailininko darbus Zalcburge.
Minint Lietuvos valstybingumo 100-metį menininko projektas „Sodai“, įgyvendintas kartu su MO muziejumi ir Lietuvos užsienio reikalų ministerija, apkeliavo Vašingtoną, Čikagą, Filadelfiją ir Niujorką. Gegužės viduryje „Sodai“ pradės kelionę po Lietuvą, kuri baigsis MO muziejuje.
R. Bartkus jau šešti metai rengia ir kuruoja tarptautinį meno judėjimą „MaLonNY“, vykstantį Marijampolėje.
