Išlieta skulptūrinė kompozicija, įamžinanti rašytoją, visuomenės veikėją, kunigą Juozą Tumą-Vaižgantą.
Kitą savaitę meno kūrinys iš dirbtuvių Vilniaus rajone bus vežamas į Kauną, prie Vytauto Didžiojo bažnyčios. Šioje bažnyčioje Juozas Tumas-Vaižgantas tarnavo prieš mirtį.
Skulptorius Gediminas Piekuras pirmą kartą apžiūri iš bronzos išlietą skulptūrinę kompoziciją. Šios dienos teko ilgokai laukti, nes iš dirbtuvių per vasarą išlydėtos dar kelios kitos skulptūros ir autorius jau buvo sunerimęs, ar spės iki Juozo Tumo-Vaižganto gimtadienio, kaip buvo prisižadėjęs.
Gedimino Piekuro skulptūros išsiskiria plastika. Metalas, autoriaus sumanymu, turi atrodyti lyg gerai pasiūtos sutanos audinys. Liejimo meistras, taip pat skulptorius Rolandas Šmitas sako, kad iš bronzos išlieti natūralias drabužių klostes - sudėtinga.
„Čia yra tokių labai suglamžytų vietų, gilių. Kas yra gana sudėtinga techniškai padaryti. Plius akiniai, juvelyrinis elementas“, – sako liejimo meistras, skulptorius Rolandas Šmitas.
Liejant reikėjo dėmesio net smulkiausioms detalėms, pavyzdžiui, rožytės formos sutanos sagoms. Kauno savivaldybei pasiūlęs idėją įamžinti Juozą Tumą-Vaižgantą, G. Piekuras sako, pirmiausia pasiskolinęs sutaną, tada ieškojęs žmogaus, kuris būtų panašaus sudėjimo.
„Aš pasiskolinau sutaną iš žmogaus tokio, kunigo, jis kartais į Vilnių atvažiuoja ir paskui ten kombinate susiradau tokį žmogų. Vieną kitą apžiūrėjau, sakau, galėtum? Pabūti su sutana? Valandžiukę kokią. Gerai, sako, viskas. Jam tiko tokia išvaizda iškart. Toks vienuolis, iškart gauna dvasingumo veide, šiaip žmogus nedaugiakalbis, bet kai su sutana, iškart keičia drabužis. Man bepasakojant jis taip va ir atsisėdo, ir klausėsi, ir jo veidas švytėjo visas, tai man tas labai kažkaip, aš ten nuotraukas dariau visą laiką, tai gal dėl to tas judesys toks“, – sako menininkas.
Ant suoliuko su augintiniu sėdintis rašytojas - ne G. Piekuro sugalvota kompozicija. Yra išlikusi nuotrauka, kurioje Vaižgantas sėdi su šuniu Kauku. Prisirišimu ir meilumu garsėjusį augintinį skulptorius, tiesa, nukėlė nuo suolo ir patupdė prie rašytojo kojų. Suolas, pasak menininko, bus skirtas kauniečiams, atėjusiems į Vytauto Didžiojo bažnyčią.
Joje Vaižgantas kunigavo paskutinius 12-ka gyvenimo metų, prie jos palaidotas, netoli įrengtas memorialinis butas-muziejus. Kauno savivaldybė jau lieja pamatą būsimai skulptūrinei kompozicijai. Nors nedaug trūko, kad šio meno kūrinio būtų atsisakyta.
Skulptūrai su suoleliu Kauno savivaldybė skyrė 80-mt tūkstančių eurų. Paminklas bus atidengtas rugsėjo 20-ąją. Tądien bus minimos ir Vaižganto 150-osios gimimo metinės.
