Kultūra

2019.07.08 14:08

Į gatvę išėjo prisivertusi, dabar neaprėpia įspūdžių: „Šermukšnis“ gerokai pakėlė ūpą

LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt2019.07.08 14:08

Pajūryje jau rausta šermukšnio uogos, o Klaipėdos aikštėse subrendo dar vienas tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“. Kaip ir prieš dvejus metus aktoriai linksmino ir provokavo prie žiūrovų prieidami labai arti, kartais tyčia peržengdami įprastas ribas.

Tris dienas Klaipėdoje teatro aikštėje, Karlskronos skvere ir miesto piliavietėje šėlo tarptautinis gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“. Dvidešimtmetį minintis festivalis žiūrovams pasiūlė 20 renginių. Edukacinės dirbtuvės, spektakliai linksmino, stebino ir žavėjo vaikus ir suaugusiuosius. Klaipėdiečiai noriai įsitraukė į teatrinį žaidimą, žmonių neišbaidė net tamsūs lietaus debesys.

Kultūros diena. Gatvės teatrų festivalis „Šermukšnis“: tonos vandens ir smėlio, ugnies ritualai bei Dionosiškos linksmybės

Jei mėgstate stebėti pasaulį pro kavinės langą žinote, kad gatvėje visada vyksta koks nors vaidinimas. Tai socialinis kasdienybės teatras, kuriame aktoriais arba žiūrovais kartais tampame visi. O sąmoningai žiūrovu gatvėje tampame stebėdami gatvės teatrą, kuris vis dažniau kuris vis dažniau užvaldo dėmesį Lietuvoje.

„Tas bendravimas su žiūrovu, iš karto, čia pat, – nepaprastai įdomu. Be galo smagu žiūrėti, kaip jie bendrauja“, – teigia aktorė Nijolė Sabulytė.

„Žmonės, be abejo, ateina reginio. Tačiau gatvės teatras išskirtinis tuo, kad jis yra ypač gyvas. Jis neturi užnugario“, – tvirtina aktorius Aleksas Mažonas.

„Labas rytas, Lietuva“ II dalis. Ne tik anekdotuose: tėvų konkurencija su marčia ar žentu pasireiškia pasyvia agresija

Žiūrovas Pranas – patenkintas: „Labai patinka ta muzikos, meno ir vaidinimo visuma.“

Laiminga ir kita žiūrovė Aušra Skyraitė: „Fantastiška! Išėjau iš namų prisivertusi, bet pamačiau, ko nebuvau gyvenime mačiusi. Gera buvo stebėti ispaniškus klounus – tokia juoko banga... Tie tyri jausmai – nepakartojama.“

Atidarymo dieną žiūrovai tiesiog sekte sekė išdykaujantį ir provokuojantį Žaliajį žmogų iš Ispanijos. Juokas – universali kalba.

„Labai gera atmosfera ir gera nuotaika. Pagyvina ir miestą, ir žmonės atsipalaiduoja, ir šypsenos didesnės“, – svarstė žiūrovas Valdas Paulauskas.

Dvi prancūzų trupės „Companie Bilbobasso“ parodė ugningojo tango istoriją – tai šokio, muzikos ir ugnies junginys, perkėlęs stebėtojus į Buenos Airių kiemus. O naktį sudrebino „Les Comandos Percu“ trupė, atvežusi stiprų mušamųjų pasirodymą, kurį papildė ugnies šou.

Šeštadienį dėmesį pagavo tarptautinė Šv. Genezijaus trupė ir virtuvės princas Bramas Graaflandas, prabilęs lietuviškai.

„Tradicinis teatras yra sakrališkas, jame egzistuoja nerašytos taisyklės, tarkime, prasidėjus spektakliui tenka užsičiaupti, ir tai gerai. Anksčiau per gatvės pasirodymus žmonės pardavinėdavo karves, žiūrovai komentuodavo, rėkdavo aktoriui tiesiai į akis: „Mėšlas!“, „Aš tavim netikiu!“ ir panašiai. Gatvės teatras pasiekia tas auditorijas, kurios net nėra buvę teatre. Pasakysiu geriausią girdėtą komplimentą. Žmogus sako: „O tikrai čia buvo teatras?“ Tada jis man patinka. Štai apie ką yra gatvės teatras“, – sako aktorius Bramas Graaflandas.

Festivalio netikėtumu tapo Beno Šarkos koncertas „Kauksmai ir Kaukai“, į kurį pakviesta nepaprasta muzikantų komanda: saksofonininkas Liudas Mockūnas, gitaristas Juozas Milašius ir perkusininkas Dalius Naujokaitis. Vėlų vakarą parodytas teatro „Ondadurto“ spektaklis „Feliniana“.

„Feliniana“, mano nuomone, be galo kokybiškas darbas – stiprūs jo atlikėjai, gera mintis. O Adrianas Švartštaineris šiame festivalyje yra šviežiausias vėjo gūsis. Jis pats eina į žmones, provokuoja. Žavu, kad tokių dalykų yra“, – teigia teatrologė Aušra Kaminskaitė.

Reportažą žiūrėkite nuo 23 minutės. Reportažą parengė Agnė Bukartaitė, Juozas Zakarauskas ir Sandra Pabrinkytė.