Kanos – egzotiški augalai, atkeliavę iš Pietų pusrutulio, vos per vieną vasarą sužaliuojantys vešliais lapais ir pražystantys ryškiaspalviais žiedais. Kanų augintoja Asta Milkintaitė kviečia į savo kiemą, kuriame auga daugiau nei šimtas veislių kanų! Vienas Asta augina dėl įspūdingų žiedų, kitas – dėl vešlių lapų. Laidoje „Čia mano sodas“ moteris dalinasi praktiškais patarimais, kaip pasirinkti tinkamą kanų veislę, su kuo jas derinti ir kaip tręšti.
Nors neretai teigiama, kad kanos yra senovinis nuobodus augalas, dėl didelės jų įvairovės ir panaudojimo kieme būdų jas galima įsimylėti, tikina laidos vedėja ir apželdinimo žinovė Lina Liubertaitė. Didelę kanų kolekciją galima išvysti A. Milkintaitės sodyboje Kauno rajone.
Kanos Astos gyvenime atsirado dar vaikystėje – mamos sode. Šiandien jos kolekcijoje yra virš šimto kanų veislių. Moteris šypsosi, kad jos čia auginamos ne vien dėl grožio.
„Terasoje aukštaūgės kanos daugiausia atlieka uždengimo funkciją, kad mūsų nematytų, kai jaukiai vakarojame. Privatumo funkciją galima sukurti su visomis aukštaūgėmis kanų veislėmis. Tiesa, jos nedžiugina dideliais, gražiais žiedais. Aš net žiedus nukerpu, kad jos visą energiją atiduotų lapams, tuomet jos gali išaugti iki 2,5–3 metrų aukščio“, – sako A. Milkintaitė. Ji prisimena, kad mama kanas taip pat naudojo ir kaip gyvatvorę.
Kanas verta komponuoti su kitais augalais, įsitikinusi jų augintoja. O rinktis tam reikėtų vasarinius, vienmečius augalus, kad žiemą nebūtų gaila jų perkelti kitur.
„Labai gražiai atrodo, ypač su smilginiais augalais. Štai soruolė labai skiriasi nuo didelių, išraiškingų lapų ir tą išskirtinumą pabrėžia. Galima naudoti ipomėjas. Lietuvoje mėgstamos stuburtės, – pastebi pašnekovė. – Visi tie svyrantys augalai, kurie uždengia vazono apačią, labai papuošia būtent kanų vazonus, jei nenorime auginti grunte.“
Kanos, tikina A. Milkintaitė, puikiai auga tiek vienišos vazone, tiek ir drauge su kitais augalais. Tiesa, šiuos augalus reikėtų nepamiršti gausiau patręšti.
„Tai vasariniai augalai, kurie mėgsta paimti maistines medžiagas. Kanos labai mėgsta derlingą, humusingą žemę. Trąšų jos labai nori“, – pabrėžia Kaune rajone kanų kolekciją puoselėjanti sodininkė.
Žemiausios kanų veislės augalai teišauga iki 40 centimetrų, o aukščiausios siekia net keturis metrus. O štai ‘Canna musifolia’ yra tokia galinga, kad vazone jos nepatariama auginti. „Tiesiog jį išskleis į šonus, – juokdamasi įspėja Asta. – Tikrai galinga veislė.“
Kana ‘Kleopatra’ išskirtinė savo žiedais. Pasak sodininkės, tai viena įspūdingiausių ir pačių geidžiamiausių šio sezono kanų.
„Ji visiškai reprezentuoja šitą vardą dėl savo dviejų spalvų lapų. Netaisyklingi tamsūs dryžiai vagoja žalius lapus, o žiedai – taip pat dviejų spalvų“, – liaupsių ‘Kleopatrai’ negaili kanų augintoja.
Be trąšų, kaip jau minėta, kanos mūsų tikrai nedžiugins savo vešlumu. Asta pataria šiuos augalus tręšti kartą per dvi savaites.
„Tai yra optimalu. Jei auginame vazonuose, dažnai laistome, tai ir [trąšos] labai greitai išsiplauna. Jeigu augintume grunte, įdėtume ilgalaikio poveikio trąšų, tada tręšti reiktų mažiau. Jei daiginame vasarį ar kovo mėnesį, sudygusias kanas tręšiame universaliomis trąšomis. Tręšti pirmą kartą reiktų tada, kai [augalas] išsuka 1–2 lapus. Tačiau nepadauginkime trąšų ir neskatinkime augimo, kol dar lauke mažai saulės. Nuo gegužės vidurio mes pradedame tręšti žydinčias gėles. Jas tręšiame iki rugpjūčio vidurio.
Nuo rugpjūčio vidurio iki rugsėjo dar galime kanas patręšti universaliomis trąšomis. Vėliau jau trąšų nenaudojame ir jas uždarome į sandėliuką. Tuomet kanos ruošiasi žiemos arba miego periodui. Jei rugsėjį oro temperatūra labai stipriai krenta žemyn, tai nutraukiame ir laistymą. Idealiu atveju kanos pradeda žydėti nuo vasaros vidurio ir žydi iki šalnų“, – dėsto daugiau nei šimtą kanų veislių Kauno rajone auginanti A. Milkintaitė.
Visas pokalbis apie kanų auginimą – laidos „Čia mano sodas“ įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius
