Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, dvejus metus tyrę ilgalaikį ekranų poveikį 2–14 metų vaikų psichikos ir fizinei sveikatai, nustatė, kad laiko prie ekranų trukmė reikšmingai siejasi su vaikų ir paauglių raida, pažintiniais gebėjimais, noru mokytis ir mokymosi pasiekimais. Tyrimo vadovė, VU Psichologijos instituto direktorė Roma Jusienė, sako priėjusi išvados, kad būtina riboti ekranų naudojimo laiką vaikams.
Tyrime dalyvavo daugiau kaip 900 šeimų. R. Jusienė LRT TELEVIZIJAI sako, kad tyrimo metu vykdytos ir apklausos, kurios dalyvavo ne tik vaikai, jų tėvai ir artimieji, bet ir įvairūs specialistai, kurie savo profesionaliomis įžvalgomis padėjo labiau suprasti ekranų daromą įtaką vaiko raidai.
Tyrimo vadovė sako pastebinti tendenciją, kad vaikų buvimas prie ekranų išaugo ne tik mokymosi tikslais. „Prie ekranų vaikai vis daugiau praleidžia laiko ir savo laisvalaikiu. Išaugo pramogoms skirtas laikas būtent prie ekranų“, – sako ji.
R. Jusienė taip pat atkreipia dėmesį, kad visai neplanuotai tyrimas apėmė ir dalį koronaviruso pandemijos laikotarpio. Anot jos, visuotinės pandemijos metu buvimas prie ekranų išaugo tiesiog drastiškai. Pašnekovė įspėja, kad visa tai itin siejasi su vaikų sveikata.
„Matome sąsajas ir su įvairia fizine simptomatika, – sako tyrimo vadovė. – Vaikai, ilgą laiką praleidžiantys prie ekranų, dažnai skundžiasi galvos, pilvo skausmais. Taip pat pasireiškia ir kiti negalavimai, kurie nėra įvardijami kaip kažkokia konkreti liga.“
Labai dažnai bėda yra ne pats ekranas, o ką prie to ekrano vaikas veikia, sako R. Jusienė. Pasak jos, neretai atrandamos labai įtraukios veiklos, kurios itin didina riziką praleisti ilgą laiką prie ekranų.
„Tai ir kompiuteriniai žaidimai, socialiniai tinklai, pasyvus vaizdo filmukų žiūrėjimas“, – vardija pašnekovė ir priduria, kad atsiriboti nuo didelį paveikumą turinčių socialinių tinklų ar kitų interneto platformų yra labai sudėtinga. „Tam reikia tikrai labai didelio pasiryžimo“, – neabejoja ji.
Tyrimo vadovė skambina pavojaus varpais ir dėl fizinio aktyvumo išstūmimo iš vaiko rutinos. Anot jos, neretai rytas pradedamas ne nuo mankštos, o nuo įsitraukimo į mobilųjį telefoną. Specialistė liūdnai konstatuoja, kad toks įprotis tiesiogiai veikia vaiko sveikatą.
„Pasaulinė sveikatos organizacija vienareikšmiai skelbia, kad bet kokio amžiaus vaikams yra būtina bent viena valanda fizinio aktyvumo, – tikina pašnekovė. – Taip pat labai nukenčia vaikų miegas. Įdomu tai, kad pandemijos laikotarpiu, kuomet, atrodo, vaikai galėjo ilgiau išsimiegoti, nes nereikėjo anksti keltis ir eiti į mokyklą, tačiau jų miegas labai nukentėjo dėl ilgo naktinėjimo prie ekranų. Ypač paauglių.“
Paklausta, koks laikas prie ekranų būtų nežalingas, tyrimo vadovė visų pirma išskiria skirtingas vaikų grupes. Pasak jos, patiems mažiausiems vaikams būti prie ekranų visai nerekomenduojama, nes taip nukenčia svarbiausi jų raidos aspektai.
„Kūdikiams ir vaikams maždaug iki dviejų metukų bendrai nerekomenduojama būti prie ekranų, nes absoliučiai nieko tai neugdo. Atvirkščiai, kuomet mes matome perteklinį naudojimąsi ekranais, ilgą tokio amžiaus vaikų buvimą prie jų, tai matome, kad kai kurie vaikų gebėjimai nukenčia, pvz. jų kalbiniai, savarankiškumo gebėjimai. Visko nevardinsiu, bet nukenčia ir vaiko savireguliacija – tai labai svarbus vaiko raidai mokėjimas save susireguliuoti.
O jei kalbėsime apie vyresnius, ikimokyklinio amžiaus vaikus, tai ta leistina riba būti prie ekranų yra iki vienos valandos – tai yra saugus ir sveikatai didelės įtakos nedarantis laikas. Pradinio ugdymo vaikams saugus laikas prie ekranų būtų vidutiniškai dvi valandos per parą, o paaugliams – ne ilgiau trys valandos. Beje, pilnamečiams jaunuoliams ir visiems suaugusiems taip pat patariama ilgai neužsibūti prie ekranų – praleidžiamas laikas prie telefono, kompiuterio ar televizoriaus neturėtų viršyti keturių valandų per parą“, – sako VU Psichologijos instituto direktorė R. Jusienė.
Visas pokalbis su mokslininke R. Jusiene apie ekranų poveikį vaikų radai – LRT mediatekos įraše.
Parengė Vismantas Žuklevičius.
