Gyvenimas

2021.06.24 16:45

Būdas atitolinti senatvinę demenciją – B grupės vitaminai ir omega-3 riebalų rūgštys

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2021.06.24 16:45

Demencija serga daug vyresnio amžiaus asmenų, todėl dažnai manoma, kad tai įprastas senėjimo procesas, bet iš tiesų taip nėra, tai – smegenų pažeidimas. LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas sako, kad smegenų pažeidimus gali sukelti maistinių medžiagų trūkumas, pavyzdžiui, B grupės vitaminų, omega-3 riebalų rūgščių.

Esate išsiblaškęs, dažnai pamirštate, kokia šiandien savaitės diena, galbūt ir savo amžių? Tiek mes, tiek mūsų artimieji linkę į tai numoti ranka – kam nepasitaiko. Bet kai kuriems bėgant metams tai pasitaiko vis dažniau ir dažniau.

„Skaičiuojama, kad pasaulyje demencija kasmet suserga apie 10 milijonų žmonių, o Pasaulio sveikatos organizacija prognozuoja, kad senstančioje visuomenėje skaičiai tik augs ir kas 20 metų sergančiųjų padvigubės. Todėl būtina, kaip ir savo kūną, kaip ir savo imunitetą, taip ir savo smegenis prižiūrėti ir treniruoti. Ir, aišku, duoti joms maisto. Ir galbūt atitolinti senatvinę demenciją“, – pažymi A. Unikauskas.

Lietuvoje tikslios sergančių demencija statistikos nėra, tačiau aišku viena: kiekvienam rizika susirgti demencija didėja su amžiumi, pavyzdžiui, pasiekus 65 metų amžiaus ribą Alzheimeriu serga 1 iš 14-os, o 80 metų – 1 iš 6 asmenų.

Lietuvos Alzheimerio ligos asociacijos prezidentės Daivos Rūtos Vadauskaitės tėtis Alzheimerio liga susirgo daugiau negu prieš 20 metų. Tuo metu ši liga buvo tokia pati mistinė, kokia šiandien yra COVID-19. Svarbu paminėti, kad demencija ir Alzheimeris nėra tapatu. Tai labai panašu, bet nėra tapatu, pabrėžia daktaras.

„Visiškai nebuvo informacijos, todėl ir prasidėjo ta veikla, nes klausimų buvo labai daug, o atsakymų nebuvo. Tėčio elgesys pasidarė kažkoks keistas, nesuprantamas. Aš pradžioje galvojau, kad tai jauno ir seno žmonių nesupratimai, tiesiog aš per jauna, nesuprantu, kodėl taip vyresni žmonės elgiasi. Bet, pavyzdžiui, daro burokėlių mišrainę. Jis skaniai gamindavo valgyti, bet įdeda labai daug česnako. Niekados nedėdavo ir netinka. Arba nueina į parduotuvę ir parsineša kitus produktus, nesumoka mokesčių... Tokie keisti dalykai.

Klauskite daktaro. Būdai atitolinti senatvinę demenciją ir supermasažas kaklo ir sąnarių skausmams

Iš tėčio paaiškinimai būdavo labai paprasti: viskas gerai, taip reikia, nieko čia tokio. Aš nesiginčijau, bet po to vis dėlto nusprendžiau pasitarti su šeimos gydytoja, nes man kilo per daug įtarimų. Pradėjau klausti, kaip jūs manote, ar tai yra normalu, gal aš kažko nesuprantu. Gydytoja, labai atidžiai manęs išklausiusi, pasakė: ne, panašu, kad gali būti smegenų veiklos sutrikimas. Tada pradėjome galvoti, kas tai galėtų būti, žinokite, gydytoja net nemokėjo ištarti ligos pavadinimo, bet sako: yra tokia smegenų liga“, – pamena pašnekovė.

Nuo senatvinės demencijos, įskaitant ir Alzheimerio ligą, niekas nėra apsaugotas. Niekas neturi tam imuniteto, bet yra šis tas, ką galite padaryti. Galite padėti savo smegenims.

A. Unikauskas

D. R. Vadauskaitės tėčiui buvo paskirtas gydymas vaistais, juos jis vartojo iki pat mirties. Moteris savo akimis matė, kaip smarkiai padėjo medikamentai.

„Jei pačioje pradžioje pagauni tą ligą, ją sustabdai tam tikroje stadijoje. Kuo anksčiau, tuo geriau. Vaistų poveikį pamačiau po maždaug trijų mėnesių, mano tėtis pasidarė labiau susiėmęs, labiau suprato, kur eina, ką daro, galėjo pagalvoti. Labai aiškiai tą pamačiau. Tai ir yra pagalba žmogui, ligoniui, o tuo pačiu ir artimiesiems, nes šitos ligos problemos griūna ant artimųjų pečių – jam yra viskas gerai. Bet būdavo nenuspėjama, ką jis gali padaryti. Buvo pavojinga jį vieną palikti namie, nes užmiršta, kur yra tualetas, užmiršta, ar valgė, nevalgė. O fizinė sveikata puiki: rankos, kojos yra, viskas atrodo gerai, bet neveikia galva.

Teko palikti darbą, nes ir vienas, ir kitas darbdavys negalėjo sudaryti tokių sąlygų, kad galėčiau per pietus ateiti pavalgydinti tėvą... Taip išėjo, kad turėjau atsisakyti darbo, nes 8 valandas palikti jį nežinioje... Tikrai neaišku, ką gali rasti namuose. Negali ir darbe susikaupti, nes galvoji, kas darosi namie. Skaudu, kai žmogus atrodo gerai, bet su juo negali susitarti, pasikalbėti. Žmogus yra, bet jis yra labai pasikeitęs. Lyg mano tėvas, bet jau visai kitas žmogus“, – patirtimi dalijasi ji.

Įdomu tai, kad laidos viešnios tėtis – muzikantas, tad jam geriau pasijusti padėdavo koncertai, į kuriuos galėdavo eiti ir vienas. „Aš leisdavau išeiti į teatrus, į koncertus, į Filharmoniją, Operos ir baleto teatrą“, – sako moteris.

Anot D. R. Vadauskaitės, situacija kalbant apie šią ligą iš dalies pagerėjo, iš dalies – niekas nepasikeitė. Iš vienos pusės, pagerėjo diagnostika, tad lengviau nustatyti, kad užklupo būtent ši liga, ir greičiau skirti gydymą, iš kitos pusės, vis dar nėra jokios socialinės pagalbos ligai ūmėjant.

Nuo šios ligos niekas nėra apsaugotas

„Nuo senatvinės demencijos, įskaitant ir Alzheimerio ligą, niekas nėra apsaugotas. Niekas neturi tam imuniteto, bet yra šis tas, ką galite padaryti. Galite padėti savo smegenims, – tikina A. Unikauskas. – Smegenyse yra apie 100 milijardų nervų ląstelių, kurios sujungtos tūkstančiais, o kai kurios – dešimtimis tūkstančių jungčių tarpusavyje, o jų veiklai palaikyti būtinos maistinės medžiagos. Štai ir viskas.“

Mokslininkai nustatė, kad smegenų pažeidimus, kurie ir sukelia šias ligas, gali sukelti maistinių medžiagų, tokių kaip B grupės vitaminai ir omega-3 riebalų rūgštys, trūkumas. Įdomu tai, kad gali būti tikras medžiagų trūkumas, kai tiesiog šių medžiagų negauname su maistu, tačiau gali būti ir menamas medžiagų trūkumas, kai smegenys tiesiog atsisako jas priimti.

Gydytoja neurologė Greta Pšemeneckienė sako, kad Alzheimerio liga yra jauna liga, ji buvo nustatyta neseniai, šiek tiek daugiau negu prieš 100 metų, todėl ir informacijos apie jos etiologiją, patogenezę ir gydymą medicina sukaupusi nepakankamai.

„Per pastaruosius dešimtmečius atsirado labai daug naujos medžiagos, naujų mokslinių tyrimų, daug sužinota, kas tai nulemia, kas dalyvauja šituose procesuose, kaip jie vyksta, tačiau kaip to išvengti, kol kas medicina ir mokslas atsakyti negali“, – pasakoja pašnekovė.

Paklausta, ką patartų artimiesiems, slaugantiems Alzheimerio liga sergančius ligonius, neurologė pirmiausia rekomenduoja į sprendimus įtraukti ir pacientą, ypač jeigu liga užčiuopta ankstyvoje stadijoje ir žmogus dar šviesaus proto. Kitas svarbus dalykas – neretai artimieji patys gėdijasi pripažinti, kad, pavyzdžiui, serganti mama nebegeba savimi pasirūpinti, nusiprausti, tačiau tai tik atitolina gydymo skyrimą, mat šiuo atveju didelė dalis informacijos surenkama būtent iš artimos aplinkos.

Daugybė tyrimų parodė, kad žuvų taukai skatina smegenų funkciją, gerina reakcijos laiką, sprendimų priėmimo greitį.

A. Unikauskas

„Dažnai būna, kad klausiant apie tai, ką žmogus sugeba ar gali, tiesiog gėdijamasi pripažinti. Sakykime, klausiame, ar jūsų mama neprarado gebėjimo praustis, noro susišukuoti, apsitvarkyti? Ir lyg patiems nepatogu pasakyti, kad to nebenori. Dažnai tas sukelia tam tikrų diagnostinių sunkumų todėl, kad nustatydami diagnozę remiamės ne tik paciento pažinimo funkcijų įvertinimu, bet didelė dalis diagnostikos remiasi į tai, kokią informaciją suteikia lydintis asmuo, dažniausiai tai yra artimiausias, kartu gyvenantis žmogus. Todėl visada svarbu, kad jis nepagražintų situacijos. Visada prašome, kad pasakytų taip, kaip yra iš tiesų, kad mes apie tą situaciją galėtume susidaryti visą vaizdą.

Kas bendrauja su ligoniu, turėtų suprasti: nereikia jo kažkaip išmokyti, perauklėti, ginčytis su juo, gal nereikia ir visiškai sutikti su kiekvienu žodžiu, bet blaiviai vertinti situaciją, per jėgą neversti paciento. Tai yra ne vieno žmogaus liga, tai dažniausiai yra visos šeimos problema“, – komentuoja G. Pšemeneckienė.

Alzheimerio liga gali būti paveldima, bet tik labai maža dalis ligos formų yra paveldimos. Vis dėlto jeigu nustatoma, kad forma yra paveldimoji, tikimybė, kad sergant, pavyzdžiui, mamai vėliau susirgs ir vaikai yra nemaža. „Jeigu kalbame apie sporadinę ligos formą, kuri sudaro 90 ir daugiau procentų Alzheimerio ligos atvejų, – jeigu šeimoje yra buvę demencijos atvejų, rizika didesnė, bet saikiai. Tai tikrai nėra kažkiek kartų, negalime sakyti, kad žymiai didesnė, bet rizikos veiksniu yra laikoma“, – priduria pašnekovė.

Alzheimerio ligos rizikos veiksnių yra daug ir jų vis dar ieškoma. Kai kuriuos iš jų kontroliuoti galime, kai kurių – ne. Vienas veiksnių – amžius. Su amžiumi rizika susirgti sparčiai didėja, o to kontroliuoti negalime, kaip ir buvimo ar nebuvimo moterimi – būtent jos dažniau suserga šia liga. Vis dėlto kai ką galima padaryti ir patiems, pavyzdžiui, kontroliuoti kraujagyslinius rizikos veiksnius, kaip arterinę hipertenziją, cholesterolio, cukraus kiekį kraujyje, kūno masę, fizinį aktyvumą.

„Turime kontroliuoti tuos veiksnius bent jau nuo vidutinio amžiaus. Visgi negalime teigti, kad sureguliavę minėtus rizikos veiksnius išvengsime šitos ligos ar apskritai demencijos. Paskutiniai tyrimai patvirtina, kad kraujagyslinių, su mityba susijusių rizikos veiksnių valdymas veiksmingas, tikėtina, naudingas, apsaugantis faktorius nuo tikimybės susirgti demencija, tačiau tai priklauso nuo to, ar žmogus priklauso konkrečiai rizikos grupei. Tam nustatyti irgi reikia tam tikrų metodų, algoritmų“, – kalba neurologė.

B grupės vitaminai ir omega-3 riebalų rūgštys gali sumažinti demencijos riziką

Kaip minėta, demenciją gali sukelti maistinių medžiagų trūkumas. Nervų ląstelėms ypač reikia maisto, tokio kaip B grupės vitaminai, omega-3 riebalų rūgštys.

„Omega-3 riebalų rūgščių vienas iš variantų yra dokozaheksaeno rūgštis, kuri saugo ląstelių membranas ir stiprina nervų ląstelių jungtis. Daugybė tyrimų parodė, kad žuvų taukai skatina smegenų funkciją, gerina reakcijos laiką, sprendimų priėmimo greitį. Kai kurie tyrimai rodo, kad reguliariai vartodami omega-3 riebalų rūgštis kartu su vitaminais B6, B9 ir B12 galite sumažinti lengvų kognityvinių sutrikimų riziką“, – pasakoja A. Unikauskas.

Kad B grupės vitaminai daro teigiamą poveikį smegenų ląstelėms, patvirtina ir neurologė: „Jie dalyvauja sinapsės, smegenų neuronų jungties, veikloje, yra svarbūs perduodant impulsus. Nustatyta, jog esant tam tikros aminorūgšties homocisteino kiekio, kuris atliepia folatų ir B grupės vitaminų stygių organizme, padidėjimui, kontroliuojant mitybą ir papildomai vartojant vitaminą B galima sulėtinti pažinimo funkcijų blogėjimą asmenims, kurie jau turi lengvą pažinimo funkcijų sutrikimą.“

Demencija serga daug vyresnio amžiaus asmenų, todėl dažnai žmonės mano, kad tai įprastas senėjimo procesas, tačiau iš tiesų taip nėra, perspėja laidos vedėjas.

„Iš tikrųjų tai – smegenų pažeidimas, galintis sukelti šį sutrikimą. Dažnai jis atsiranda dėl netinkamos mitybos, ypač jei organizmui trūksta minėtų medžiagų. Situacija ypač pablogėja, kai išsivysto atsparumas insulinui. Tai situacija, kai neuronai faktiškai nebenori priimti maisto. Tad rūpinkitės savo smegenimis“, – pataria profesorius.

Plačiau – lapkričio 5 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Motuzienė.

Klauskite daktaro. Būdai atitolinti senatvinę demenciją ir supermasažas kaklo ir sąnarių skausmams
Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt.