Lietuviškumo prieskoniai „Černobylyje“: nuo filmavimo vietų iki ekrane ir už kadro dirbusių tautiečių

LRT.lt
2021.01.06 18:48
Lietuvoje filmuojamas „Černobylis“

Milijonus žiūrovų visame pasaulyje prikaustęs HBO serialas „Černobylis“ įkvėpė milžinišką susidomėjimo bangą ne tik 1986 m. įvykusia atomine katastrofa, bet ir vietomis, kuriose buvo filmuojamas kino šedevras. Serialas tapo puikia proga skambėti ir Lietuvos vardui – čia buvo nufilmuoti daugiau nei du trečdaliai kūrinio, o prie darbų prisidėjo ir šalies vardą garsino daug talentingų tautiečių.

Sausio 10 d., 21.00 val. LRT TELEVIZIJA pradeda rodyti daugybę apdovanojimų pelniusį istorinį mini serialą „Černobylis“, kurio didžioji dalis veiksmo nufilmuota Lietuvoje.

Seriale – apie 40 Lietuvos vietų

Amerikiečių milžino HBO ir prodiuserinių kompanijų „Černobylis“ Lietuvoje buvo filmuojamas 2018-ųjų vasarą. Pripetė, Černobylio apylinkės, Maskva – beveik viskas buvo kuriama Lietuvoje. Taip gimė gyva sovietmečio realybė, užfiksuota nuo Pravieniškių iki Visagino: seriale galima išvysti apie 40 skirtingų lokacijų, nufilmuotų per beveik 1000 valandų.


Kaunas sužavėjo tarpukario architektūra

Štai tarpukario architektūra žavintis Kaunas idealiai atitiko seriale matomą sovietmečio Maskvos viziją. Tačiau viena įspūdingiausių akimirkų – magiška scena pirmojoje serialo serijoje, kai Pripetės gyventojai stovi ant tilto net nenutuokdami, kas iš tikrųjų įvyko atominėje elektrinėje.

„Šią sceną filmavome Petrašiūnuose, M. Gimbutienės gatvėje. Ten yra jau nebenaudojamas vandentiekio tiltas, apie kurį serialo režisierius Johan Renck pasakė: „Geriau net nebūčiau susapnavęs“. Jis ieškojo vietos, kuri atsirastų tarsi iš niekur. Šis tiltas būtent toks – lyg be prasmės: neturi pradžios, pabaigos, pastatytas virš geležinkelio bėgių ir skirtas vandentiekio vamzdžiams iš Petrašiūnų kapinių, o dabar dūla nenaudojamas“, – „Skycop“ pranešime žiniasklaidai buvo cituojamas „Černobylio“ filmavimo aikštelių ir kino kompanijos „Baltic locations“ vadovas Jonas Špokas.

Ir tokių mistiškų vietų Kaune – ne viena. „Pagrindinio veikėjo Valerijaus Legasovo butas, kurį radome visai netyčia, nufilmuotas įspūdingame art-deco name Vytauto pr. 58. Šiurpioji Maskvos 6-toji ligoninė, į kurią atvežti Pripetės ugniagesiai, kurta buvusiuose KTU 8-tuose rūmuose, Kęstučio g. 27. Jie dabar privatizuoti. Savanorių pr. 66 esančioje Radijo gamykloje buvo filmuojamas KGB kalėjimas ir atominių tyrimų instituto darbo kabinetas“, – kalbėjo serialui talkinusio „Kauno filmų biuro“ vadovas Aurelijus Silkinis.

„Černobylis“ filmuotas ir buvusiame sraigtasparnių remonto angare Europos pr. 27. Kėdainiuose, Chemikų gatvėje, kurta 4-osios serijos scena, kurioje ugniagesiai namus purškia cheminėmis medžiagomis. Kino kūrėjai užsuko ir į Pravieniškes.

Vilniaus Fabijoniškėse įsikūrė Pripetė

Visgi bene didžiausią susidomėjimą sukėlė Vilniuje esantis Fabijoniškių rajonas, serialo žiūrovams tapęs žinomu Pripetės vardu. „Tai labai simboliškas ir kinematografiškas rajonas. Jis puikiai atspindėjo Pripetės idėją – idealistinį ateities sovietinį miestą. Fabijoniškės simetriškai tvarkingos ir puikiai tinka kine šiuo metu ypač populiariai to laikmečio madai, architektūrai, stiliui: jų formos agresyvios, vyrauja betonas, pilkuma“, – kalbėjo J. Špokas.

Sostinėje „Černobylio“ filmavimo darbai vyko ir VRM kultūros rūmuose, įsikūrusiuose Žirmūnų g. 1. Juose atgimė Pripetės viešbučio restoranas. Kino kūrėjai taip pat lankėsi Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, VGTU Architektūros fakultete, buvusiuose Vyriausybės svečių namuose bei kitose vietose.

Ketvirtoje serialo serijoje galima išvysti Nemenčinės rajono Didžiųjų Kabiškių kaimelį ir Vievio rajone esančius Laičius. J. Špoko teigimu, vietiniai visą vasarą negalėjo pjauti žolės, nes jie turėjo sukurti apleistų Černobylio apylinkių gyvenviečių įspūdį.

Visagino AE ekrane ištiko Černobylio likimas

Įdomu tai, jog Černobylio AE ekranuose tapo Visagino AE. „Seriale matomas visas atominės elektrinės pasaulis, išskyrus susprogusią dalį, buvo nufilmuotas Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE) – eksterjeras, apylinkės. Ugniagesiai, važiuojantys gaisro link, narai, einantys į prie vamzdžių, kalnakasių atvažiavimas kasti šachtos. IAE atmosfera tiesiog unikali, suvaidinti jos kažkur kitur neįmanoma. Kartu, tai ypatingos svarbos strateginis Lietuvos objektas, filmuoti čia buvo nepaprastai sudėtinga“, – atskleidžia J. Špokas.

Taip pat skaitykite

Po serialo – minios turistų

Ekranus užkariavęs Lietuvoje filmuotas „Černobylis“ netrukus ėmė žadinti susidomėjimą turizmu po serialo filmavimo vietas. Pasirodžius serialui, Vilniaus turizmo ir verslo plėtros agentūros „Go Vilnius“ direktorė Inga Romanovskienė minėjo, jog jaučiama didelė susidomėjimo banga – užsieniečiai smalsauja, kur tiksliai Vilniuje buvo filmuotas serialas, kitų šalių žiniasklaida rašo apie Vilniuje kuriamus kino projektus.

„Aktyviai reklamuojame Vilnių užsienio žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose, nes pasaulyje aptariamas filmo turinys, o mums svarbu, kad ir Vilnius patektų į radarus. Per keletą dienų specialų „Černobylio“ serialui skirtą Vilniaus turizmo svetainės polapį aplankė jau tūkstančiai vartotojų, daugiausia – iš Jungtinės Karalystės, Lenkijos, JAV ir kitų šalių. Mūsų pateikta informacija jau pasiekė daugiau nei 300 tūkstančių socialinių tinklų vartotojų įvairiose šalyse“, – Vilniaus miesto savivaldybės pranešime žiniasklaidai buvo cituojama I. Romanovskienė.

Taip pat skaitykite

Ekskursijos po Visagino AE kai kuriuos nuvylė

Lankytojai ėmė plūsti ir į Visagino AE. Kaip portalui LRT.lt sakė Ignalinos atominės elektrinės vyresnioji komunikacijos specialistė Ina Daukšienė, pakako vo kelių serialo serijų, kad įprastai ramus ekskursijų po atominę elektrinę grafikas taptų griežtai suplanuotas keliems mėnesiams į priekį. Tiesa, moteris atviravo, jog kai kuriems lankytojams tenka nusivilti, mat nepavyksta pamatyti tokio vaizdo, kokį įprasta matyti didžiuoiuose ekranuose.

„Suprantate, čia tikrai tokios techninės patalpos ir čia turi važiuoti tie žmonės, kurie tuo domisi. Čia nėra paprastas muziejus. Jeigu nori praplėsti savo žinias apie atominę energetiką (ką serialas „Černobylis“ išpopuliarino, žmonės pradėjo domėtis, kas tai yra, jau ir apie Černobylį kai kurie buvo pamiršę, nes jau daug metų praėjo), tai mes, kiek įmanoma, papasakojame. Informacijos centre yra maketai. Prie maketų dar paprasčiau parodyti“, – pasakojo I. Daukšienė.

Taip pat skaitykite

Serialas apie Černobylio avariją domėtis savu kaštu paskatino ir pačius lietuvius. Štai alternatyvaus Vilniaus pažinimo platforma „Neakivaizdinis Vilnius“ ėmė organizuoti nemokamas ekskursijas kino kūrėjų keliais. Panašias ekskursijas pradėta organizuoti ir Kaune.

Turistams „Černobylio“ stiliumi įrengė butą

Kai kurie, įkvėpti serialo dvasios, ją ėmė atkurti savo namuose. Kūrybininkė Rasa Jusionytė su kelionių fotografu Linu Marcišausku Fabijoniškėse esantį senelio butą pavertė atrakcija turistams. Kaip Rasa pasakojo portalui LRT.lt, sumanius butą įrengti sovietine stilistika, ilgai sukti galvos neteko – jame ir taip jau tvyrojo sovietinių laikų dvasia – anksčiau butas priklausė Lino seneliams, o jie buvo tikri pedantai.

Jų palikti daiktai, raudonos virtuvės spintelės, taškuoti puodelių servizai, nertos servetėlės, krištolo vazos ir kita, iki šių dienų puikiai atrodo, o rastos senos skaidrės parodė, kad butas mažai tepasikeitė nuo dienų, kai čia šeimininkavo pirmieji buto savininkai.

„Pirmą kartą užėjusi į butą, išvydau daugybę senų daiktų, televizijos bokštą pro langą, pasijaučiau taip, tarsi būčiau nukeliavusi laiku atgal, ar iš tiesų patekusi į serialo „Černobylis“ filmavimo aikštelę“, – prisimena R. Jusionytė.

Būsto, kuriame filmuotas „Černobylis“, savininkai: serialo kūrėjai atkūrė mūsų nuplėštus tapetus

Beje, pro langą matosi ir Fabijoniškių gatvė, kurioje filmuotas visus populiarumo rekordus mušantis serialas „Černobylis“. Butą įrenginėjusi pora sakosi nenorėjusi, kad jis būtų tik butas, skirtas nakvynei, o veikiau stengėsi jį paversti patirtimi ir nuotykiu. Todėl šaldytuve apsistojantys visuomet galės rasti varškės sūrelių, o prie kai kurių daiktų puikuosis aprašymai ir įdomūs faktai. Apie Lietuvos vardą garsinantį sovietų stilistika įrengtą butą kalbėjo ir Prancūzijos radijas.

Pasižvalgyti po butą galite čia.

Taip pat skaitykite

Prie „Černobylio“ darbais ir kūryba prisidėję lietuviai

Visgi garsiau už turistines vietas Lietuvos vardą pasaulyje garsino ne kas kitas, o žmonės, prisidėję prie „Černobylio“ kūrimo. Padėkos Lietuvai ir jos žmonėms skambėjo net „Auksinių gaublių“ apdovanojimų scenoje. „Černobylį“ paskelbus geriausiu miniserialu, ant scenos buvo dėkojama Vilniui ir Lietuvai už svetingumą bei profesionalumą.

Taip pat skaitykite

Pagal vakarietiškus standartus dirbanti komanda

Serialo „Černobylis“ prodiuserė Lineta Mišeikytė portalui LRT.lt sakė, kad Lietuvoje kurtas serialas atvėrė naujas duris šalies kino istorijoje. Po serialo sėkmės filmo scenarijaus autorius Craigas Mazinas Ukrainoje susitiko su šalies prezidentu ir pasiūlė filmus kurti pas juos. Tačiau scenaristas atsakė, kad Ukrainai visų pirma reikia turėti tokią komandą, kokią turi Lietuva.

„Lietuva, kaip kino šalis, turi labai gerą istoriją. Lietuvoje užsieniečiai filmuoja jau nuo 1996 metų. Baltijos regiono šalyse esame žinomi kaip valstybė, kuri turi gerą komandą, infrastruktūrą, darbo kultūrą. Todėl užsieniečiai, įgyvendindami projektus Lietuvoje, jaučiasi labai gerai, kaip namuose.

Vis dėlto grįžkime prie klausimo, kodėl Lietuva. Man skambina net užsienio žurnalistai ir klausia, kodėl Lietuva. Paskutinio skambučio sulaukiau iš suomių žurnalistės. Ji klausė, kodėl jūs, o ne Estija? Aš pabandžiau mandagiai išsisukti ir pasakiau, kad mes turime Ignalinos atominę elektrinę.

Tačiau reikia paminėti, kad HBO ilgai svarstė prieš apsispręsdami, kurioje iš Europos Rytų šalių reikės filmuoti. Apsilankė keliose šalyse. Tačiau buvo pasilikta prie 2 variantų – Lietuvos ir Vengrijos. Mes ilgai konkuravome ir negavome sprendimo.

Tačiau HBO prodiuserė vėliau man paskambino ir pasakė, kad prieš priimdami lemiamą sprendimą jie paskambino BBC prodiuseriams, kurie Lietuvoje filmavo „Karą ir taiką“. Visi BBC prodiuseriai patvirtino, kad Lietuvoje yra nuostabi komanda, mokame dirbti pagal vakarietiškus standartus, šalyje gera infrastruktūra. Tai padėjo įtikinti HBO“, – kalbėjo L. Mišeikytė.

Taip pat skaitykite

Į filmavimo aikštelę išriedėjo autentiški automobiliai

Kitame LRT.lt duotame interviu „Černobylio“ prodiuserė Lietuvoje Lineta Mišeikytė sakė, jog viską padaryti kuo geriau ir kuo tiksliau buvo lietuvių garbės reikalas: „Kitaip daryti neleido orumas“. Tad nenuostabu, kad autentika buvo išlaikoma ne tik pasirinktose serialo lokacijose, bet ir visose detalėse – nuo kostiumų iki automobilių.

Taip pat skaitykite

Štai į „Černobylio“ filmavimo aikštelę išriedėjo 10 transporto priemonių iš Sodeliškių dvaro sodyboje, visai netoli Biržų, įsikūrusio Senovinės technikos muziejaus, po kurio stogu glaudžiasi apie 300 technikos eksponatų. Seriale galima išvysti muziejuje esančius autobusus LAZ, dezinfekavimo sunkvežimį, milicijos automobilį, GAZ-14 čaiką ir kitus automobilius.

Filmuojant „Černobylį“ evakuacijos iš Pripetės scenoje buvo naudojami ir du muziejaus įkūrėjų Linkevičių kolekcijai priklausantys autobusai LAZ. „Mūsų autobusai filmavimo metu buvo geros techninės būklės, lengvai užsivesdavo ir važiuodavo, todėl jie filmavimui buvo naudojami dažniau nei kiti autobusai“, – portalui LRT.lt sakė Sodeliškių dvaro šeimininkė Neringa Linkevičienė.

Taip pat skaitykite

„Černobylio“ aktorius dabino taip pat lietuvė

Seriale „Černobylis“ dirbusi kostiumų dailininkė Daiva Petrulytė LRT RADIJUI pasakojo surinkusi daug medžiagos apie sovietmetį, nes žmogui, negyvenusiam šioje sistemoje, labai sunku įsivaizduoti, kas tai buvo. „Net HBO komanda sunkiai tai suprato“, – sakė ji.

„Aš daugiau jaučiausi kaip restauratorė, o ne kaip kostiumų dalininkė. Norėjosi viską atlikti labai tiksliai, nes dauguma šį laikotarpį dar pamena ir jiems užkliūva plastikiniai langai. Dauguma kostiumų buvo arba autentiški, arba padarytos kopijos.

Kai pirmąkart susitikome su dailininke, mes kalbėjomės net ne apie Černobylį, bet apie savo darbo ypatumus. Radome daug panašumų, nes ji labai mėgsta detales ir autentiškus to laikmečio audinius. Mums buvo labai gera kartu dirbti“, – kalbėjo D. Petrulytė.

Jai teko garbė su kolegėmis žengti ir į „Emmy“ apdovanojimų sceną – ten kostiumų kūrėjos atsiėmė apdovanojimą už išskirtinius istorinius kostiumus.

„Aš labai blaškiausi, norėjau pasakyti tik vieną sakinį, tačiau viskas virto į ilgą kalbą. Kaip bebūtų, labai norėjau padėkoti visai mūsų penkių žmonių komandai, nes vienas žmogus tokio projekto padaryti negalėtų. Iš viso mūsų dirbo apie 60–70 žmonių. Tas skaičius vis kito. Žinoma, mums pasisekė, kad dailininkė mumis pasitikėjo, nes vienam viską suvaldyti tiesiog nebūtų buvę įmanoma fiziškai“, – įspūdžiais su LRT RADIJU dalijosi D. Petrulytė.


Taip pat skaitykite

Lietuviai plušėjo ne tik už kadro

Lietuvių pavardės skambėjo ne tik kaip už „Černobylio“ kadro dūzgusių bitučių. Pavyzdžiui, aktorių Paulių Markevičių buvo galima išvysti ir seriale. „Tai buvo nuostabi patirtis, palikusi tik geriausius prisiminimus, ir didžiausia užsienio kino kūrėjų produkcija, kurią kuriant iki šiol teko dalyvauti. Didžiausia visapusiškai – techninio personalo, aktorių gausa, filmavimo vietų įvairove, daugybe technikos, profesionalumo lygiu. Tai buvo aukščiausios prabos darbas, po kurio galiu pasakyti, kad pabuvau Holivude.

Buvo gera matyti, kad „Černobylio“ filmavimo aikštelėje dirbę lietuviai niekuo nenusileidžia ir kai kuriose vietose netgi lenkia tuos, kurie atvyko iš Vokietijos, Anglijos, Skandinavijos ar kitų pasaulio šalių. Džiugu, kad tikrai neturėtume jaustis nei mažesni, nei menkesni savo gabumais ar profesionalumu. Gera buvo matyti kolegų darbą ir pačiam prisidėti.

Žinoma, buvo įdomu sutikti aktorius, kuriuos buvau matęs tik televizoriaus ar kino ekranuose. Įspūdį darė tai, kad galėjau su jais kalbėtis, vaidinti ar bent jau prasilenkti žvilgsniu. Geras jausmas, kai tavimi pasitiki ir tave įsileidžia į tokią erdvę. Tai buvo didžiulis pasitikėjimas ir vidinis postūmis pačiam, kad ir aš galiu“, – įspūdžiais su portalu LRT.lt dalijosi P. Markevičius. Visą interviu su juo skaitykite čia.

Taip pat skaitykite

Istorinį miniserialą „Černobylis“ per LRT TELEVIZIJĄ žiūrėkite nuo sausio 10 d., 21.00 val.

Taip pat skaitykite