„Iš užsienio atvykusiems bičiuliams stengdavausi parodyti bažnyčias, pilis ar muziejus, tačiau jie nebūtinai taip sužavėdavo, kaip miegamieji Vilniaus rajonai - jie turistams tikrų tikriausia egzotika“, – portalui LRT.lt pasakoja kūrybininkė Rasa Jusionytė su kelionių fotografu Linu Marcišausku, butą Fabijonišėse įrengusi taip, kaip buvo įprasta prieš kelis dešimtmečius.
Maždaug prieš metus ir Fabijoniškių mikrorajonas porai dienų virto tragiško likimo Pripetės miesteliu, ištuštėjusiu po tragedijos Černobylio atominėje elektrinėje. Fabijoniškių gatvėmis riedėjo žiguliai ir seni autobusai, vaikštinėjo sovietinius laikus menančiais kostiumais persirengę aktoriai. Tai paskatino ir turistų susidomėjimą sostine bei jos mikrorajonais, kurių peizažai įamžinti ir kultiniame „Černobylyje“.
R. Jusionytė pastebi, kad miegamieji rajonai jau seniai masino atvykusius iš svetur, tik niekada nepagalvodavome, kad šie jiems gali būti tokie įdomūs: „Mes taip stengiamės būti kuo labiau vakarietiška šalimi ir atsikratyti viso sovietinio palikimo, nė nesusimąstydami, kad jauniems užsienio turistams tokie dalykai gali būti be galo įdomūs.“
Sumanius butą įrengti sovietine stilistika, ilgai sukti galvos neteko – jame ir taip jau tvyrojo sovietinių laikų dvasia – anksčiau butas priklausė Lino seneliams, o jie buvo tikri pedantai. Jų palikti daiktai, raudonos virtuvės spintelės, taškuoti puodelių servizai, nertos servetėlės, krištolo vazos ir kita, iki šių dienų puikiai atrodo, o rastos senos skaidrės parodė, kad butas mažai tepasikeitė nuo dienų, kai čia šeimininkavo pirmieji buto savininkai.
Anuomet visi turėjo vienodus baldus, vienodus indus ir vos tik atgavome nepriklausomybę, stengėmės juos sukišti į sandėliukų ir rūsių glūdumą, tačiau dabar visi keliaujame į skandinavišką namų prekių parduotuvę ir perkame vienodus daiktus.
„Pirmą kartą užėjusi į butą, išvydau daugybę senų daiktų, televizijos bokštą pro langą, pasijaučiau taip, tarsi būčiau nukeliavusi laiku atgal, ar iš tiesų patekusi į serialo „Černobylis“ filmavimo aikštelę“, – prisimena R. Jusionytė.
Beje, pro langą matosi ir Fabijoniškių gatvė, kurioje filmuotas visus populiarumo rekordus mušantis serialas „Černobylis“.
„Serialą žiūrėjome būtent šiame bute, pasigaminę žagarėlių ir kotletų su bulvėmis bei raugintais kopūstais. Tai padėjo dar labiau įsijausti į siužetą ir pajausti tų laikų atmosferą“, – šypsosi mergina.
Kadangi Linas didžiąją dalį laiko praleidžia kelionėse, butas dažnai būna tuščias. Norėdamas butą nuomoti keliautojams platformose „Booking.com“ ar „Airbnb.com“, jis pasinaudojo su bičiuliais sumanyta idėja, įrengti butą taip, kaip buvo populiaru prieš kelis dešimtmečius.
Mane žavi seni žurnalai, turiu nemažą kolekciją, tad kelis senus „Bangos“ ir „Tarybinės moters“ žurnalus padėjau ant seno svetainės staliuko.
„Paradoksalu, juokaujame, kad anuomet visi turėjo vienodus baldus, vienodus indus ir vos tik atgavome nepriklausomybę, stengėmės juos sukišti į sandėliukų ir rūsių glūdumą, tačiau dabar visi keliaujame į skandinavišką namų prekių parduotuvę ir perkame vienodus daiktus, kuriuos įkurdiname savo interjeruose.
Vis dėlto, kai visi renkasi progresą, mes sumanėme atsukti laiką atgal ir iš rūsių bei sandėliukų ištraukėme daugybę sovietinius laikus atspindinčių daiktų, kurie dar ir šiandien yra puikios kokybės“, – pastebi Rasa.
Virtuvės prietaisai, dekoro detalės ir panašūs dalykai į butą Fabijoniškėse atkeliavo ir iš R. Jusionytės senelių namų Klaipėdoje, o idėja susidomėję bičiuliai laimikių dar iki šiol ieško savo tėvų ir giminaičių namuose.
Vos per savaitę butas buvo įrengtas taip, kad jame galėtų apsistoti visi, norintys pasijausti kaip keliautojai laiku.
„Pas mano senelius pavyko surasti net ir bulvių tarkavimo mašiną, kuri buvo apdovanota už savo dizainą, taip pat atradau raudoną arbatinį. Teko gerai pasistengti, kad šis atrodytų kaip naujas ir būtų pašalintos viduje susikaupusios kalkės, – vardija R. Jusionytė. – Aš studijavau žurnalų leidybą, tad mane žavi seni žurnalai, turiu nemažą kolekciją, tad kelis senus „Bangos“ ir „Tarybinės moters“ žurnalus padėjau ant seno svetainės staliuko, o Linui pavyko surasti seną patalynės komplektą su dryžiais. Tokį, kokį vaikystėje tikriausiai turėjo daugelis.“
Butą įrenginėjusi pora sakosi nenorėjusi, kad jis būtų tik butas, skirtas nakvynei, o veikiau stengėsi jį paversti patirtimi ir nuotykiu. Todėl šaldytuve apsistojantys visuomet galės rasti varškės sūrelių, o prie kai kurių daiktų puikuosis aprašymai ir įdomūs faktai. Butas bus savotiškas muziejus, menantis ir pasakojantis apie tam tikrą, istorijos epizodą.
Užsienyje jau tapo įprasta butus trumpalaikei nuomai įrengti pagal tam tikrą tematiką. Tarkime, Italijoje yra apartamentų, primenančių meno galerijas. Jų sienos nukabinėtos paveikslais, kuriuos čia pat galima ir įsigyti. Dabar ir Lietuvos sostinėje, rajone, kur filmuotas „Černobylis“ bus butas, alsuojantis paskutiniųjų praėjusio amžiaus dešimtmečių dvasia.
