Gyvenimas

2020.08.04 21:03

III tipo cukriniu diabetu vadinama Alzheimerio liga prasideda nuo atsparumo insulinui

LRT TELEVIZIJOS laida „Klauskite daktaro“, LRT.lt2020.08.04 21:03

Ilgą laiką galvota, kad Alzheimerio ligą sukelia smegenyse besikaupiantis baltymas. Dabar manoma, kad dėl sukelto smegenų pažeidimo kaltas insulinas, o minėtas baltymas mus kaip tik saugo, LRT TELEVIZIJOS laidoje „Klauskite daktaro“ pasakoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Alvydas Unikauskas. Pasak jo, tai išsiaiškinus aiškesnis ir būdas, kaip galima užkirsti kelią silpnaprotystei.

„Medicinoje Alzheimerio liga apibrėžiama kaip negrįžtamas nuolat progresuojantis smegenų pažeidimas, kuris palaipsniui sugriauna atmintį, mąstymą, galiausiai – visus įgytus gebėjimus, net ir paprasčiausius. Tai iš tiesų yra mirties nuosprendis. Nepaisant dešimtmečių tyrimų siekiant išsiaiškinti Alzheimerio ligos priežastis ir gydymą pasistūmėta labai nedaug, bet ar iš tiesų viskas taip beviltiška? Labai realu, kad egzistuoja būdas sulėtinti ar netgi pasukti ligos eigą atgal“, – sako daktaras.

A. Unikauskas ne kartą laidose yra kalbėjęs apie atsparumą insulinui, jo daromą žalą kūnui ir dėl to kylančias įvairias lėtines ligas, įskaitant smegenų pažeidimą, pavyzdžiui, silpnaprotystę. Anot mediko, gali būti, kad Alzheimerio ligos kaltininkas – būtent atsparumas insulinui, o tai reiškia, kad turime galimybę išvengti šios ligos.

„Aiškėja, kad nuolat aukštas insulino kiekis kraujyje yra pagrindinis Alzheimerio ligos išsivystymo rizikos veiksnys nepriklausomai nuo to, kokius genus turite. Ne be reikalo ši liga vis dažniau vadinama III tipo cukriniu diabetu arba tiesiog smegenų diabetu“, – perspėja profesorius.

Ilgą laiką buvo galvojama, kad ligą sukelia šitas baltymas. Dabar manoma, kad šito baltymo tikslas atvirkštinis – mus saugoti, o dėl Alzheimerio ligos kaltas insulinas. Anas baltymas ir saugo smegenis nuo insulino.

Alzheimerio liga – tai būklė, kai smegenims pritrūksta kuro. Tai lyg smegenyse įvykusi energijos krizė, kai nervinės ląstelės praranda gebėjimą naudoti gliukozę kaip kurą. Smegenys nebegali maitintis ir pradeda badauti, vysta, mažėja – tai matoma netgi atlikus magnetinio rezonanso tyrimą, aiškina gydytojas. Užklupus Alzheimerio ligai, negaudamos maisto, smegenys faktiškai galiausiai žūsta.

„Smegenys sudaro tik 2 proc. mūsų kūno, bet sunaudoja iki 25 proc. gliukozės ir deguonies atsargų. Neįmanoma išlaikyti normalios smegenų funkcijos net ir nežymiai sutrikdžius kuro tiekimą, o sergant Alzheimerio liga gliukozės trūkumas būna net iki 45 proc.“, – pasakoja jis.

Ilgai kaltintas smegenyse besikaupiantis baltymas „išteisintas“

Alzheimerio liga, A. Unikausko teigimu, neprasideda staiga. Ji prasideda nuo nedidelio smegenų veiklos sutrikimo, pavyzdžiui, vieną dieną pajuntate, kad pradėjote pamiršti vardus, kitą pastebite, kad nebeprisimenate smulkmenų, kur kažką padėjote. Vėliau tai progresuoja: jūs nebeprisimenate, kur turėjote eiti. Galiausiai viskas baigiasi tuo, kad jūs iš viso nebegalite funkcionuoti kaip žmogus: namuose nieko neberandate, nieko neatsimenate, sutrinka visi įmanomi net patys paprasčiausi įpročiai, kaip prausimasis, bet visa tai įvyksta ilgainiui.

Alzheimerio liga trumpai: badaujančios ir vystančios smegenys, nepažinumas ir pasyvėjantis elgesys

Vienas iš Alzheimerio liga sergančio žmogaus smegenyse randamų dalykų yra baltymas. Jau daug metų manoma, kad dėl šios ligos kaltas būtent šis susikaupęs baltymas, tačiau medikas sako, kad taip nebūna, jog kūnas staiga organizme pradeda gaminti kažko daugiau vien dėl to, kad mums būtų blogiau.

„Taip nebūna. Tam turi būti priežastis. Šį baltymą gamina smegenų ląstelės, bet jis gaminamas net ir sveikose smegenyse. Tačiau šis baltymas kaltinimas dėl Alzheimerio ligos išsivystymo. Vežimo pastatymas prieš arklį įvyko todėl, kad šis baltymas kaupiasi ir blokuoja galimybę susikalbėti neuronams. Kaip jūs suprantate, apie tinkamą smegenų darbą negali būti nė kalbos. Ilgą laiką buvo galvojama, kad ligą sukelia šitas baltymas. Dabar manoma, kad šito baltymo tikslas atvirkštinis – mus saugoti, o dėl Alzheimerio ligos kaltas insulinas. Anas baltymas ir saugo smegenis nuo insulino“, – pažymi laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas.

Pasak A. Unikausko, panašu, kad nėra kūne sistemos, kuriai insulinas nedarytų įtakos. Jo savybė mažinti cukraus kiekį kraujyje mažiausiai svarbi – insulinas net nėra reikalingas cukraus kiekiui kraujyje mažinti, nes organizmas turi savų būdų tai padaryti kitaip.

„Insulinas kaltas dėl tokių ligų, kaip podagra, migrena, policistinių kiaušidžių sindromas, Parkinsono liga, erekcijos sutrikimai, aukštas kraujo spaudimas ir t. t. Į pažeidžiamų organų sąrašą mes galime įrašyti širdį, kepenis, inkstus, akis, kiaušides, smegenis, nervų sistemą, odą. Chroniškai aukštas insulino kiekis kraujyje yra pagrindinis veiksnys, dėl kurio išsivysto ir Alzheimerio liga, nepriklausomai, kokius genus turime“, – teigia profesorius.

Mes jau jauname amžiuje pradedame save programuoti Alzheimerio ligai, t. y. mūsų mityba, miego ir poilsio režimas, judėjimas – viskas yra svarbu. Jeigu nuo jaunumės tampame atsparūs insulinui, vadinasi, save programuojame daug ankstyvesnei silpnaprotystei.

Sveiko žmogaus smegenyse taip pat gaminamas minėtas baltymas, tačiau jis nesikaupia kaip Alzheimerio ligos atveju. Organizmas gamina fermentą, kuris mažina susikaupusio smegenyse baltymo kiekį. Beje, kokybiškas miegas tam irgi yra labai svarbus.

Tačiau esmė tokia, kad tasai fermentas mažina ne tik susikaupusio baltymo kiekį, bet ir insulino kiekį kraujyje. Be to, fermentas turi savo simpatijų eiliškumą – jis pirmiausia užsiims insulinu, jeigu matys, kad jo neužtenka mažesniam insulino kiekiui kraujyje palaikyti. Taip baltymas nebėra išvalomas, o kadangi smegenys jį gamina toliau, jo kaupiasi vis daugiau, baltymas vis labiau sutrikdo nervinių ląstelių susišnekėjimą tarpusavyje, smegenys nustoja veikti.

„Tai dar iki galo neįrodyta, bet manoma ir labai logiškai skamba, kad baltymas bando apginti smegenis nuo perteklinio insulino poveikio. Insulinas žaloja smegenų ląsteles, jų mitochondrijas, o smegenys bando gintis sutrikdydamos gliukozės naudojimą. Jos nebenori mūsų valgomo maisto, blogųjų angliavandenių, galiausiai jos nebenori visų angliavandenių, nes jie smegenis žudo. Kiekvieną kartą, kai bandoma sumažinti šio baltymo kiekį, situacija netgi blogėja. Kaip sakiau, smegenys negamina šio baltymo tam, kad mus nužudytų“, – pabrėžia A. Unikauskas.

Smegenys nėra pasmerktos

Vis dėlto nėra viskas tik blogai – egzistuoja Alzheimerio ligos priešnuodis, tai yra alternatyvus kuras mūsų smegenims. Šis kuras yra ketoninės medžiagos, kurios gaunamos iš riebalų.

Kaip aiškina gydytojas, organizmas ketonines medžiagas pasigamina iš riebalų, tačiau visai nereiškia, kad reikia staiga pradėti valgyti daug ir vien riebalus. Tai nepadės ir netgi kenks, jeigu tuo pačiu metu vartosite bloguosius angliavandenius.

„Tam, kad smegenys pradėtų naudoti ketonines medžiagas kaip kurą, reikia nebevalgyti cukraus. Beje, ilgesnių nevalgymo periodų darymas (protarpinis badavimas) šioje situacijoje taip pat labai padeda. Smegenys – lyg automobilis su hibridiniu varikliu, kuris gali važiuoti ir varomas benzinu, ir elektra. Tas pats su smegenimis: jos gali naudoti ir tą, ir aną, bet jos niekada nenaudos ketoninių medžiagų, jeigu valgomas cukrus“, – tvirtina jis.

Panašu, kad ketoninės medžiagos negali pakeisti gliukozės visu 100 proc., paprastai kalbama apie 60 proc., kai kur – apie 80 proc., bet smegenys pradeda gauti kitokio kuro ir galiausiai užsiveda. Tai, laidos „Klauskite daktaro“ vedėjo teigimu, vienas nuostabiausių dalykų.

„Tai yra įrodyta tyrimuose su žmonėmis, ne pelėmis ar žiurkėmis. Kai tik smegenys gauna ketoninių medžiagų iš riebalų, nuo to momento pradeda gerėti smegenų funkcija. Man atrodo, tai gyvybę gelbėjanti informacija.

Mes jau jauname amžiuje pradedame save programuoti Alzheimerio ligai, t. y. mūsų mityba, miego ir poilsio režimas, judėjimas – viskas yra svarbu. Jeigu nuo jaunumės tampame atsparūs insulinui, vadinasi, save programuojame daug ankstyvesnei silpnaprotystei negu tas, kuris maitinasi ir elgiasi kitaip. Tiesiog kol mes jauni, šito nesijaučia, bet jeigu visą gyvenimą maitinsitės netinkamai, žinokite, tikimybė, kad smegenys nustos tinkamai funkcionavusios, yra nepaprastai didelė“, – perspėja A. Unikauskas.

Plačiau – sausio 22 d. laidos „Klauskite daktaro“ įraše.

Parengė Indrė Česnauskaitė.

Taip pat skaitykite

Alzheimerio liga trumpai: badaujančios ir vystančios smegenys, nepažinumas ir pasyvėjantis elgesys