Gyvenimas

2020.04.21 10:18

Renavo dvaro sodyboje – žibuoklių kilimas, bet gamtos dovanų čia yra ir daugiau

žiūrėkite reportažą

Mažeikių rajone esantis vienas unikaliausių parkų šalyje mėlynuoja žibučių žiedais. Lietuvos šiaurėje pavasaris vėlyvesnis, tad dabar ten pats žibučių žydėjimas. Tačiau parkas stebina ne tik pavasariniais žiedais.

Renavo dvaro sodyboje balandį lankytojų netrūkdavo, daugelį čia atviliodavo rengiamos žibučių žydėjimo šventės. Šiųmetę dėl karantino teko atšaukti. Nors pasak botanikų, ši besniegė žiema žibutėms nebuvo palanki, parko šlaitai mėlynuoja pavasariniais žiedais.

Renavo dvaro sodybos prieigose – žibuoklių jūra, tačiau parkas stebina ne tik pavasariniais žiedais

„Spalvinių formų tai turim įvairiausių, visa gama melsvų atspalvių nuo baltos iki tamsiai mėlynos randama šiame parke. Ir lapelių skaičiumi labai įvairuoja, nuo tradicinių įprastų 6 vainiklapių iki, matom, išsidėsčiusias keliom eilėm. Būna ir pilnavidurių, ir rožinių“, – sako botanikė Nomeda Vėlavičienė.

Pasak botanikės, žibutės mėgsta pavėsį ir derlingą žemę. Tad Renavo parkas – ideali vieta joms augti.

Renavo dvaro sodyba unikali ne tik dėl čia žydinčių žibučių gausos. Daugiau kaip 50 hektarų užimančiam parkui suteiktas respublikinės reikšmės gamtos paminklo statusas. Prieš 200 metų barono Antano Renė įkurtame peizažiniame parke auga storiausia Lietuvos eglė.

Apimtis 1,5 m. aukštyje būtų beveik 4 metrai aplinkui, jos spėjamas amžius artėja prie 200. Jos būklė pakankamai gera.

Kraštovaizdžio tipo parke, suformuotame Varduvos upės vingyje, auga daugiausia lietuviškam klimatui būdingi medžiai. Dalis jų įtraukti į Lietuvos genų fondą dėl įspūdingos išvaizdos ir matmenų.

„Čia yra susiformavusi tokia unikali pirmykštė gyvūnija ir augmenija, aišku per tiek šimtų metų. Turim storiausią eglę, yra senų ąžuolų ir spygliuočių medžių, netgi stovim priešais mažalapę liepą, kuri įprastas atrodytų medis, bet čia gavosi tokia kaip gamtos klaida, nuo vėjo ji buvo palinkusi, ilgą laiką laikėsi, dar buvo stipri, dar laikėsi palinkusi, šakos virto atskirais medžiais, pradėjo augti nebe horizontaliai, kaip medžio šakos, bet vertikaliai į viršų“, – sako Renavo dvaro sodybos direktorius Deividas Makavičius.

Pasak botanikų, parke galima rasti apie 30 grybų, augalų ir gyvūnų rūšių įrašytų į Raudonąją knygą. Dvaro rūsyje gyvena naktiniai drugeliai. Jų Renave suskaičiuojama net pusė tūkstančio rūšių. Kamputyje žiemoja ir laukia oro atšilimo šikšnosparnis – šiaurinis šikšnys.

Iš 15 Lietuvoje aptinkamų rūšių čia gyvena net 12. Vasaros antroje pusėje parke skraido apie 500 šių žvėrelių. Dvaro šeimininkas sako, kad vasaroti čia smagu, mat vienas šikšnosparnis per valandą sučiumpa apie 1000 uodų. Be to, šie gyvūnai, pasirodo, yra itin artimi žmogui.

„Po primatų, žmogbeždžionių, genetiškai, šikšnosparniai, ypač vaisėdžiai, tropikuose yra artimiausi žmogui. Lietuvoj gyvenančius šikšnosparnius jeigu patyrinėtume iš tos žmogiškosios pusės, taip pat randame panašių požymių. Pavyzdžiui, kad ir gyvenimo trukmė – šikšnosparnis gali gyventi apie 40 metų, atrodo nei šuo, nei katė tiek neišgyvena ir joks kitas žinduolis. Be to, šikšnosparnių patelių nėštumas trunka, kaip ir žmogaus – apie 9 mėnesius, atsiveda į metus 1 arba 2 jauniklius“, – sakė D. Makavičius.

Šį Mažeikių rajone esantį dvarą garsina ir buvę jo gyventojai. Čia augo broliai Narutavičiai. Stanislovas Narutavičius buvo Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, o Gabrielius Narutavičius – pirmasis nepriklausomos Lenkijos prezidentas. Juos šiame dvare mokė pirmojo lietuviško kalendoriaus leidėjas, garsus švietėjas Laurynas Ivinskis.