Penktadalis vizitų pas gydytoją – dėl nerimo, o ne dėl rimtos priežasties. Taip LRT TELEVIZIJOS laidoje „Visi kalba“ sako šeimos gydytojas Valerijus Morozovas. Hipochondrikai, arba ligų prisigalvojantys pacientai, sveikatos apsaugos sistemai atsieina labai brangiai. Dabar sau ligas nusistatyti dar paprasčiau – tereikia turėti prieigą prie interneto. Ir vis dėlto tokių pacientų netirti negalima.
Apie hipochondriją žino daugelis – tai sutrikimas, kai žmogus yra pernelyg susirūpinęs savo sveikata ir ieško savyje ligų. Tačiau 21 a. prie šios ligos pavadinimo pridėjo dar vieną žodį – „kibernetinė“.
Apie kibernetinę hipochondriję, arba kiberchondriją, pirmą kartą, anot šeimos gydytojo V. Morozovo, prabilo britai. Tai įvyko apie 1990-uosius, kai jie pastebėjo, jog atsiranda vis daugiau pacientų, kurie pas gydytoją ateina atlikę visus įmanomus namų darbus – su diagnozių sąrašu, žinantys, kur jiems reikia eiti ir net kokius vaistus vartoti.
Tam, kad pasakytume: „Tau nieko nėra“, turime atlikti visus tyrimus, konsultuoti.
„Tokie pacientai dažniausiai būna panaršę „Google“ ar kur nors dar. Seniai žinomas faktas: jeigu duosi žmogui daug informacijos apie sveikatą ir galimas ligas, jis būtinai tas ligas susiras“, – pažymi V. Morozovas.
Dabar priėjimas prie informacijos visiškai nieko nekainuoja, tad tapo dar lengviau diagnozuoti sau įvairias ligas. Tačiau, kaip sako šeimos gydytojas, šis sutrikimas – nerimo išdava.
„Žmogus šiaip sau neieško priežasčių, jam kažkas blogai ir jis ieško, kas jam gali būti negerai. Tokių pacientų, manoma, yra 20 proc. iš visų ateinančių pas šeimos gydytoją pacientų“, – faktą atskleidžią V. Morozovas.
Tačiau jis pažymi, kad tai gali būti ir ilgalaikis įsisenėjęs procesas. Ir vis dėlto bet kuriuo atveju gydytojai privalo paneigti bet kokias galimas realias priežastis.
„Tam, kad pasakytume: „Tau nieko nėra“, turime atlikti visus tyrimus, konsultuoti“, – kalba daktaras. Tad šie pacientai sveikatos apsaugos sistemai atsieina labai brangiai.
Ateina ir sako, man skauda galvą, reikia magnetinio rezonanso. Tereikia dviejų trijų paspaudimų internete, kad prieitum prie tokio siūlymo.
Į „Google“ paieškos sistemą įvedus simptomą „galvos skausmas“ net 25 proc. pateiktų rezultatų vienaip ar kitaip bus susiję su smegenų augliu, nors su šio dalyku susiję tik 0,002 proc. žemės gyventojų.
„Ateina ir sako, man skauda galvą, reikia magnetinio rezonanso. Tereikia dviejų trijų paspaudimų internete, kad prieitum prie siūlymo išsitirti magnetiniu rezonansu“, – apie pavojus diagnozuoti sau ligas internete kalba šeimos gydytojas.
Be to, anot V. Morozovo, visi tyrimai turi savo paklaidą, tad bet kokio tyrimo ir bet kada daryti nereikia, nes tai gali dar labiau pakenkti pacientui. Jis pasidalijo vienu atveju, kai be reikalo atliktas tyrimas kainavo itin brangiai: pačiam pacientui – finansine, o gydytojui – laiko prasme.
„Atėjo pacientas, jam padarė tyrimą. Pacientas liko sunerimęs, nes jam apie tą tyrimą nepaaiškino. Ir prasidėjo – žmogus su dviem aukštaisiais, guglino guglino, ir ne taškas.lt, taškas.com ar taškas.net, o skaitė normalius resursus, disertacijas ir darė tyrimus toliau.
Ateina su tuntu tyrimų, anot jo, išleido apie 1 000 eurų. Vien dėl to, kad tyrimas buvo atliktas ne laiku, be reikalo. Nepaaiškinta, kodėl tas tyrimas darytas, kas per paklaida. Tai nerimas – jeigu žmogaus nenuraminsime, jis to ieškos kitur“, – kalba gydytojas.
Štai kodėl, pasak jo, taip svarbu perprasti pacientą, suvokti, kas jį neramina, ir išsklaidyti bet kokias abejones.
Paklaustas, kokias ligas sau dažniausiai diagnozuoja lietuviai hipochondrikai, V. Morozovas išskiria tris negalavimus:
– vitamino D stoka,
– skydliaukės problemos,
– onkologija.
Plačiau – laidos įraše (nuo 20.00 min.).
Parengė Indrė Česnauskaitė.
