Atvėrus galimybes valstybinės reikšmės kelius perduoti laikinai valdyti privačiam verslui, kad juos būtų galima ne tik tiesti, bet ir remontuoti, susisiekimo ministras teigia, kad tarptautinės bendrovės jau domisi galimybėmis prisidėti prie kelių remonto ir tiesimo projektų Lietuvoje. Finansų ministras teigia, kad pokalbiai dėl finansavimo vyksta ir su Šiaurės bei Europos investiciniais bankais.
„Tai yra brangūs, dideli projektai, ilgalaikiai projektai. Ir tai yra projektai, kurie domina tarptautines kompanijas, kurios iš esmės į mažos apimties projektus tikrai nėjo ir niekada neis“, – žurnalistams prezidentūroje pirmadienį sakė susisiekimo ministras Juras Taminskas.
Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, dėl konkrečių projektų, kurių sąrašas jau sudarytas, pokalbiai dėl finansavimo pasistūmėję su Europos ir Šiaurės investiciniais bankais.
„Iš pirminių pokalbių, kas dabar vyksta, pokalbiai su Europos investicijų banku, su Šiaurės investicijų banku, matome susidomėjimo ženklų. Yra tas pirminis susidomėjimas iš tarptautinių kitų šalių kompanijų, kurios užsiima kelių remontu ir tiesimu. Žinoma, tai yra pirminiai dalykai, detalių atskleisti dar negaliu, bet susidomėjimas jau dabar šiek tiek jaučiamas“, – žurnalistams teigė K. Vaitiekūnas.
Platesnį viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelio (PPP – angl. public private partnership) panaudojimą rūpinantis keliais pirmadienį įtvirtino prezidentas Gitanas Nausėda, pasirašęs savo paties inicijuotus ir Seimo priimtus Kelių įstatymo pakeitimus.
Pasak J. Taminsko, kelių tinklo atnaujinimo programoje yra apie šimtas kelių, tiltų ir viadukų, kurie būtų tvarkomi 2026–2033 metais.
Jo teigimu, PPP bus pasitelkiama ekonomiškai atsiperkantiems projektams – Klaipėdos pietiniam ir Šiaulių aplinkkeliams, kelio tarp Kauno ir Alytaus ruožo rekonstrukcijai.
„Yra atrinkti projektai, jie sudėlioti etapais. Projektai atrenkami iš esamos infrastruktūros – tai kritinės, avarinės būklės objektai, kur sprendimų reikia čia ir dabar. Valstybė šiandien nėra pajėgi visų jų iš karto sutvarkyti“, – kalbėjo ministras.
Pasak jo, pagal viešojo ir privataus sektorių partnerystės modelį kelius remontuosiantis verslas bus griežtai prižiūrimas, negaus atlygio, jei darbai bus nekokybiški.
„Per visą PPP vykdymo laikotarpį rangovai ne tik sukurs, pastatys ir atstatys, tačiau ir prižiūrės kelius, tai leis taupyti lėšas, kurios skiriamos priežiūrai“, – teigė J. Taminskas.
„Konkurencija visada sudaro sąlygas pigiau nupirkti, kad nenukentėtų kokybė“, – pridūrė jis.
Anot J. Taminsko, viešieji pirkimai pirmiems projektams turėtų būti skelbiami gruodį, o įgyvendinti 2028 metais.
Kainuos brangiau, bet vyks greičiau
J. Taminskas yra sakęs, kad valstybei trūksta lėšų visiems keliams sutvarkyti, todėl pagrindiniams projektams bus pasitelktas PPP modelis, tačiau jis turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, kadangi projektai dėl to pabrangsta.
Finansų ministro teigimu, pagal PPP modelį įgyvendinami projektai yra brangesni, nes privatus verslas norės uždirbti pelno, be to, patirs rizikų, kadangi turės savo lėšomis tam tikrą laikotarpį tvarkomus kelius prižiūrėti, pavyzdžiui, šalinti oro sąlygų padarytą žalą.
Tačiau, anot ministrų, PPP modelis naudingas, nes su privačiu verslu projektai vyks greičiau, valstybei nereikės rūpintis kelių priežiūra.
„Šiandien gali tuos projektus įgyvendinti, o ne po dešimtmečių, jie iš eilės pasislenka į priekį. Tai didžiausias privalumas. Kitas privalumas – visa atsakomybė už to kelio priežiūrą ir kokybę pereina rangovui. Rangovas yra atsakingas visą tą laikotarpį – 20, 25 ar net 30 metų – tą kelią prižiūrėti, remontuoti. Viskas, kas lieka valstybei, tai valdymas ir priežiūros vertinimas“, – kalbėjo K. Vaitiekūnas.
„Sukūrus infrastruktūrą, per nustatytą laikotarpį už tai susimokama, rangovas privalo ją prižiūrėti, užtikrinti kokybę. Tai yra ir ekonomikos skatinimas – lėšos grįžta atgal į biudžetą, neleidžiame ekonomikai sulėtėti“, – teigė J. Taminskas.
Daugiau galimybių remontuoti
Prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba sako, kad pataisomis sudaroma galimybė įgyvendinti viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus ne tik naujoje kelių infrastruktūroje, bet ir jau esamoje.
„Šita iniciatyva atveria galimybę pritraukti papildomų investicijų į esamą kelių infrastruktūrą“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė R. Dilba.
Jis pabrėžė, kad viena prioritetinių sričių yra prastėjanti tiltų ir viadukų infrastruktūra.
„Nefinansuojant šitos infrastruktūros tektų riboti eismą arba net uždaryti kelius, o tai tikrai būtų didelė žala ir gyventojams, ir verslams. Tai viena iš prioritetinių sričių, į kurias galima būtų nukreipti tokius viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės projektus, pritraukiant papildomą finansavimą, yra ši infrastruktūra“, – teigė R. Dilba.
„Šitas finansavimo ir įgyvendinimo būdas tikrai turi daug privalumų, jis yra taikomas jau ir daugelyje Vakarų valstybių“, – sakė prezidento patarėjas.
K. Vaitiekūnas kalbėjo, kad pakeitimai suteikia daugiau galimybių, leis pritraukti privataus kapitalo, privačią ekspertizę ir patirtį.
„Ir aišku, jeigu pavyksta pritraukti investicinius bankus, ypač Europos investicinį banką, Šiaurės investicinį banką ir kitus, tokie projektai tampa pigesni, nes tada finansavimo sąnaudos gali būti apie kelis procentus palūkanų, priešingai negu komercinių bankų, kurios yra gerokai didesnės, taip pat ateina ir tų bankų patirtis, ekspertizė, kokybės ženklas ant tokių projektų dedamas“, – spaudos konferencijoje teigė K. Vaitiekūnas.
Ministro teigimu, dėl konkrečių projektų vyksta susitikimai, matomas susidomėjimas.
„Tai Zarasų aplinkkelis, kuris tikrai jau labai seniai matomas kaip to regiono, to miestelio trūkumas. Kelias Kaunas–Prienai – irgi skaudulys, jis labai duobėtas, ten maži leistini greičiai, nėra lenkimo galimybių. Na ir pietinis Klaipėdos aplinkkelis“, – teigė K. Vaitiekūnas.
Kaip rašė BNS, vasarį Vyriausybė jau leido PPP būdu statyti 60 mln. eurų vertės Zarasų aplinkkelį.
Iki šiol įstatymas numatė, kad valstybinės reikšmės keliai yra išimtine nuosavybės teise valdomi valstybės ir patikėjimo teise perduodami tik valstybinės reikšmės kelių valdytojai „Via Lietuvai“ ir ji neturi teisės jų perduoti kam nors kitam, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, susijusius su žemės nuoma.
