Degalų rezervas panaudotas, tačiau tai skaičiams degalinių švieslentėse jokio efekto iš esmės neturėjo. Kol valdžia dar tik svarsto sumažinti akcizus degalams, vairuotojai ir verslas neslepia dėl aukštų degalų kainų patiriantys sunkumų. Reaguodami į situaciją, degalinių verslo atstovai ir ekonomistai pasiūlė savo sprendimą, kaip išspręsti kilusią degalų kainų krizę.
Dėl ateities pozityvo mažai
Tęsiantis kariniam konfliktui Artimuosiuose Rytuose, per mėnesį dyzelinas Lietuvoje pabrango vidutiniškai 30 proc., o benzinas – 18,4 proc., rodo Lietuvos energetikos agentūros duomenys. Dar kovo 2 dieną, vos įsiplieskus konfliktui, litras dyzelino kainavo 1,64 euro, benzino – 1,47 euro. Tuo metu per pastarąsias 7 dienas vidutinė dyzelino kaina pakilo iki vidutiniškai 2,13 euro, benzino – iki 1,74 euro.
Ne tik vairuotojai, bet ir verslas jau ne pirmą savaitę sako, kad aukštos degalų kainos – didelė našta. Todėl iš valdžios laukiama efektyvių sprendimų, kaip sumažinti degalų kainas ir jų poveikį įmonių veiklai ar kasdieniam žmonių gyvenimui. Tų sprendimų, kurie duotų apčiuopiamą rezultatą, kol kas nėra, o ekonomistas Marius Dubnikovas įspėja, kad artimiausiu metu situacija savaime neišsispręs.
„Vasaros tikrai sulauksime su banguotomis degalų kainomis. Vargu bau, ar galime tikėtis, kad tos kainos bus mažesnės. <...> Reikia neturėti iliuzijų, kad konfliktas greitai baigsis, nors lūkesčių yra labai daug. <...> Yra statymų, kad karas gal ir nebus ilgas, bet problemų, susijusių su naftos kainomis, naftos keliu, Hormuzo sąsiauriu, išliks dar ilgą laiką“, – kalbėjo M. Dubnikovas, reaguodamas į paskutinį Donaldo Trumpo kreipimąsi į amerikiečius.
Pasak ekonomisto, iššūkių kelia tai, kad dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose yra sutrikdytos naftos tiekimo grandinės. Šiuo atveju Persijos įlankos šalys, anot M. Dubnikovo, taip pat patyrė įvairių nuostolių, kurie nėra atkuriami per trumpą laiką.
„Įsivaizduokime, kai didžiausios naftos ir dujų perdirbimo kompanijos patyrė smūgius, tai atstatymas tikrai užtruks ilgą periodą. Antras dalykas, kuris duoda naftos kainų nestabilumą, ir duos ateityje, <...> tai Ukrainos atakos prieš Rusijos Ust Lugos uostą. Jeigu yra išjungta 40 proc. Rusijos naftos ir jos gaminių eksporto, tai atstatymas truks metais. Nepaisant to, kad nenorėtume, jog Rusija eksportuotų ką nors, bet naftos kainai tai irgi duos savo dedamąją dalį“, – teigė M. Dubnikovas.
Reikia ruoštis ir siūlo sprendimą
Ekonomistas pabrėžė, kad Lietuva, kaip valstybė, turi ruoštis artėjantiems išbandymams, susijusiems su naftos kainomis ir galimais tiekimo sutrikimais, todėl reikalingi atitinkami sprendimai.
„Kitas dalykas, kad dabar mes puikiai matome, jog gyvename regione, kuriame esame brangiausi savo akcizais. Mūsų kaimyninės draugiškos šalys, t. y. Latvija ir Lenkija, turi mažesnius akcizus. Tai reiškia, kad bus konkurencija, ypač tarp verslo. Mes jau praradome verslo įsipylimus Lietuvoje. Jei pernai buvo prognozuota surinkti 200 mln. eurų, surinktas tik 100 mln. iš akcizo papildomai, nors akcizai buvo didinami“, – aiškino pašnekovas.
Kaip kalbėjo Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos (LIEPA) prezidentė Kristina Čeredničenkaitė, laikinas degalų akcizo sumažinimas galėtų leisti labai greitai sumažinti galutinę kainą vartotojams, tačiau tai, anot jos, būtų tik trumpalaikis sprendimas.
„Todėl mums reikia ilgalaikio sprendimo. <...> Dar pernai esame kalbėję apie dalinio akcizo grąžinimo mechanizmą. Tokį įrankį šiandien jau taiko 10 Europos šalių. Jeigu mes šiandien turėtume tokį įrankį, mums nereikėtų ieškoti papildomų priemonių, ką mes dabar darome. Būtent šito įrankio pagalba galėtume labai lengvai tokią krizinę situaciją išspręsti, nes mums nereikėtų keisti įstatymų, valstybė galėtų lanksčiai grąžinti nustatytų akcizų dalį, įskaitant ūkininkus, vežėjus ir tam tikras visuomenei svarbias grupes“, – aiškino K. Čeredničenkaitė.
Galėtų surinkti iki 100 mln. eurų daugiau
Minėtas dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas veikia taip, kad valstybė nusprendžia, kokia dalis akcizo ir kokiai tikslinei grupei yra sugrąžinama. LIEPA vadovės skaičiavimais, toks mechanizmas į valstybės biudžetą galėtų leisti surinkti apie 100 mln. eurų papildomų įplaukų.
„Degalai yra perkami mažmeninėje prekyboje. <...> Tai yra labai gera paskata piltis degalus Lietuvos degalinėse, nes tu žinai, kad po kažkurio laiko tu atgausi tam tikrą dalį [sumokėtų pinigų]“, – paaiškino K. Čeredničenkaitė.
Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas pridūrė, kad toks įgyvendintas sprendimas ir papildomai surenkami 100 mln. eurų į valstybės biudžetą galėtų padėti Finansų ministerijai išspręsti dilemą, kaip mažinti kainas nesibaiminant dėl nesurenkamo biudžeto iš akcizų.
„Kainų sumažinimas padėtų ne tik verslui, bet ir privatiems žmonėms palengvinti degalų kainos naštą. Tai galėtų turėti ir teigiamą naštą galbūt ne taip smarkiai smunkančiam vartojimui ir apskritai taip smarkiai nesmukdytų visos ekonomikos“, – kalbėjo E. Cicėnas.
Ekonomisto M. Dubnikovo vertinimu, toks sprendimas būtų naudingas Lietuvai ir be didesnių nuostolių neštų naudą Lietuvos biudžetui.
„Čia yra vadinamieji žemai kabantys vaisiai, kur nereikia didelių pastangų ir gauni papildomų pajamų. Akcizo susigrąžinimo mechanizmas nereiškia, kad iš akcizo į biudžetą bus surenkama mažiau pajamų. Tai reiškia, kad pajamos grįš į biudžetą, kurios įprastai sumokamos. Tas skaičius yra apie 100 mln. eurų. Praėjusiais metais buvo nesupilta apie 200 mln. litrų degalų, akcizai litre sudaro apie 50 centų. Paprastai sudauginus ir išeina tie 100 milijonų, kurie galėtų būti panaudoti kaip pagalvė iššūkiams spręsti, o iššūkių tikrai bus“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
