Nuo 2024-ųjų Lietuvoje privaloma drausti galingesnius elektrinius paspirtukus ir kitas mikrojudumo priemones. Nors tvarka galioja jau 2,5 metų, jos paiso tikrai ne visi. Kaip LRT.lt nurodė kalbintos draudimo bendrovės, Lietuvos gyventojai savo ratuočius draudžia vangiai.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Nuo 2024 m. privalomas draudimas neregistruotinoms motorinėms transporto priemonėms, atitinkančioms tam tikrus greičio ir svorio kriterijus.
- Draudimo bendrovės pastebi, kad privalomojo draudimo apimtys išlieka nedidelės, o klientų aktyvumas yra gana žemas, ypač tarp juridinių asmenų.
- Pagrindinės problemos yra identifikacinių numerių trūkumas, kontrolės mechanizmų stoka ir nepakankamas vartotojų informuotumas, o centralizuoto elektrinių paspirtukų registro nebuvimas apsunkina draudikų darbą.
- Elektrinių paspirtukų avarijose dažnai patiriami sužalojimai ir žala turtui, o neapsidraudusiam kaltininkui gali tekti padengti visas išlaidas regreso tvarka, net jei draudimo bendrovė išmoka kompensaciją nukentėjusiajam.
Draudžia pavieniai asmenys
LRT.lt primena, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. turi būti draudžiamos ir neregistruotinos motorinės transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis yra daugiau kaip 25 km/val. arba kurių didžiausias grynasis svoris – daugiau kaip 25 kg, o didžiausias projektinis greitis – daugiau kaip 14 km/val.
Tai reiškia, kad turi būti draudžiami elektriniai paspirtukai, elektriniai dviračiai, riedžiai, žoliapjovės, traktoriukai ar kitos panašios transporto priemonės, atitinkančios nurodytus greičio ir svorio kriterijus.
Nors tvarka jau galioja ne vienus metus, aiškėja, kad įstatymų paiso ne visi mikrojudumo priemonių vairuotojai. Patys draudikai dažniausiai dėl komercinių priežasčių konkrečių skaičių atskleisti nelinkę, bet pripažįsta, kad elektrinius paspirtukus draudžia tik pavieniai klientai.
„Detalių statistinių duomenų šiuo metu pateikti negalime, nes galingesnių elektrinių paspirtukų privalomasis draudimas kol kas nėra plačiai paplitęs. Tokios transporto priemonės draudžiamos pavieniais atvejais, todėl reprezentatyvių tendencijų ar platesnės statistikos šiuo metu neturime. Praktikoje matome, kad klientų aktyvumas šios draudimo rūšies atžvilgiu išlieka gana nedidelis“, – portalui kalbėjo draudimo technologijų bendrovės „Balcia Insurance SE“ transporto draudimo produktų vadovas Tomas Lizūnas.
Kad apdraudžiama mažai privalomų apdrausti motorinių transporto priemonių, pripažino ir bendrovės BTA Rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė.
„Sutartys skaičiuojamos šimtais, o ne tūkstančiais, kaip turėtų būti. Šiuo metu turime apdraudę 8 proc. daugiau tokių transporto priemonių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Matome tendenciją, kad aktyviau šias transporto priemones draudžia fiziniai asmenys, nors pagal galiojančią tvarką į privalomų drausti transporto priemonių sąrašą patenka ir įmonių teritorijose naudojamos neregistruotinos transporto priemonės, tokios kaip krautuvai, keltuvai ir kt. Vis dėlto pastebime, kad įmonės labiau kliaunasi bendrosios civilinės atsakomybės draudimu“, – kalbėjo pašnekovė.
„Nuo prievolės įsigaliojimo šių transporto priemonių draudimo apimtys išlieka palyginti nedidelės. Prieš sezoną – gegužės ir birželio mėnesiais – stebimas didesnis elektrinių paspirtukų savininkų aktyvumas, tačiau jis nėra reikšmingas. Tai leidžia manyti, kad dalis paspirtukų naudotojų vis dar renkasi nesidrausti“, – panašias tendencijas pastebėjo draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Produktų ir rizikos vertinimo departamento vadovė Julija Judickienė.
Neaiškumų dėl tvarkos dar yra
Kaip pastebėjo J. Judickienė, paskelbus apie reikalavimą drausti galingesnius elektrinius paspirtukus, netrūko pasipiktinimo – dalis žmonių tai vertino kaip dar vieną būdą pasipinigauti. Vis dėlto, anot jos, pagrindinis šio reikalavimo tikslas yra didesnis visuomenės saugumas ir aiškesnė atsakomybė nelaimės atveju.
Praėjus dvejiems metams nuo įsigaliojimo, pašnekovės teigimu, sistema veikia sklandžiau, nors dviprasmiškų situacijų pasitaiko. „Didžiausia problema, kad ne visi privalomi drausti paspirtukai turi identifikacinius numerius, tai sukelia nesusipratimų. Taip pat išlieka iššūkių, susijusių su kontrolės mechanizmais ir vartotojų informuotumu“, – nurodė ji.
T. Lizūnas taip pat teigė manantis, kad minėta privalomo draudimo tvarka kol kas nėra pakankamai efektyvi, o viena pagrindinių to priežasčių – Lietuvoje nėra centralizuoto elektrinių paspirtukų registro.
„Todėl draudikams sudėtinga identifikuoti ir administruoti šias transporto priemones. Be to, praktikoje matome ir gana ribotą šios prievolės kontrolę, todėl dalis gyventojų apskritai nesidraudžia“, – aiškino ekspertas.
A. Variakojienė atkreipė dėmesį, kad kai kuriose užsienio valstybėse galingesnės mikrojudumo priemonės yra registruojamos, turi savo valstybinius arba identifikavimo numerius, aiškias taisykles, kada drausti, ir įrankius, leidžiančius kontroliuojančioms institucijoms nustatyti tokių transporto priemonių galingumą, greitį bei svorį.
„Realiai plika akimi sudėtinga įvertinti, ar pravažiuojanti transporto priemonė turi būti drausta, ar ne“, – pridūrė ji.
Žalos siekia ir tūkstančius eurų
Draudikų teigimu, dažniausiai elektrinių paspirtukų vairuotojai susižeidžia patys dėl neįvertinto atstumo tarp kliūčių ar iki jų, nepasirinkto saugaus greičio ar nežinomo maršruto ir tame maršrute pasitaikiusių pavojų: duobių, nukritusių medžių šakų ar kitų pašalinių objektų, kurių neturėtų būti važiuojamojoje kelio dalyje.
„Žala tokiu atveju gali siekti iki 3 tūkst. eurų. Dar dažniau žala padaroma pačiam elektriniam paspirtukui arba kitam asmenų turtui, pavyzdžiui, kliudžius automobilį. Žala tokiu atveju gali siekti iki 10 tūkst. eurų“, – komentavo „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovė.
Savo ruožtu A. Variakojienė tikino, kad BTA daugiau įvykių fiksuoja juridinių asmenų segmente, kai, pavyzdžiui, krautuvai prekių krovimo metu užkabina transporto priemones ar sugadina kitą tretiesiems asmenims priklausantį turtą. Šios žalos, pasak pašnekovės, siekia iki 2 500 eurų.
Anot „Balcia Insurance SE“ transporto draudimo produktų vadovo T. Lizūno, taip pat pasitaiko atvejų, kai į eismo įvykį patenka paspirtuko neapsidraudęs jo savininkas.
„Jei pagal teisės aktus konkreti mikrojudumo priemonė privalėjo būti apdrausta, žalos administruojamos per Lietuvos transporto priemonių draudikų biurą. Nors draudimo bendrovė išmokės kompensaciją nukentėjusiajam, vėliau ši suma regreso tvarka bus išieškoma iš kaltininko. Todėl galiausiai visi nuostoliai nuguls ant kaltininko pečių“, – įspėjo pašnekovas.
Draudimo bendrovės pastebi, kad Lietuvos gyventojai dar labiau nelinkę drausti tų mikrojudumo priemonių, kurių drausti įstatymas neįpareigoja.
