Apie konkrečias priemones degalų kainoms mažinti kalbėti dar per anksti, teigia finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas. Degalų kainos smarkiai pakilo dėl tebesitęsiančio konflikto Artimuosiuose Rytuose. Dėl to kai kurios valstybės jau yra nustačiusios kainų ribas.
Apie tai „Dienos temoje“ – finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas ir energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas
– Pone Vaitiekūnai, šią savaitę degalų kainos Lietuvoje siekė ir du eurus už litrą, tačiau šiandien Vyriausybė nusprendė kol kas nesiimti jokių priemonių ir tik stebėti situaciją. Kodėl?
K. Vaitiekūnas: Visos pagrindinės institucijos ir dauguma šalių stebi situaciją. Didžiausia problema šioje situacijoje yra neapibrėžtumas dėl geopolitikos, dėl Irano konflikto. Esant tokiam neapibrėžtumui, skuboti veiksmai gali labiau pakenkti nei padėti.
– Irano karinė vadovybė neseniai pareiškė, kad pasaulis turi būti pasirengęs mokėti 200 dolerių už barelį naftos. Jeigu dabar yra 100 dolerių už barelį ir turime 2 eurus už litrą degalų, tai prie 200, pone Vaitiekūnai, galime turėti 4 eurus už litrą? Kiek, jūsų manymu, tai realu?
K. Vaitiekūnas: Turbūt ne, nes dalį kainos sudaro akcizai, PVM, gamybos išlaidos ir panašiai. Bet 200 dolerių už barelį turbūt reikštų tai, kad ekonomika pradėtų realiai strigti, infliacija būtų labai didelė ir mes panirtume į labai reikšmingą stagfliacijos efektą. Bijau, kad tokioje situacijoje jau ne kuro kainos būtų pagrindinis galvos skausmas, bet stojanti ekonomika, stojanti gamyba ir augančios kitų produktų ir paslaugų kainos.
– Jeigu taip atsitiktų, pone Vaičiūnai, ko gero, ne kaina, o kur gauti naftos būtų didysis klausimas?
Ž. Vaičiūnas: Be abejo, tiekimo saugumo požiūriu situacija kol kas yra normali. Tiekimo požiūriu krizės nėra, turime padidėjusią kainą. Svarbu suprasti, kad ir globaliu mastu nėra vieno sprendimo, kuris visas problemas išspręstų.
Turbūt svarbu paminėti tai, kad Lietuva yra Tarptautinės energetikos agentūros narė ir kaip tik kovo 11 dieną buvo priimtas svarbus sprendimas. 33 šalys nusprendė, kad atsargos, kurios naudojamos krizinėms situacijoms, galėtų būti naudojamos šiuo atveju kainoms stabilizuoti. Sprendimas buvo toks, kad 400 mln. barelių, t. y. tokia apimtis, gali būti išleidžiama į rinką.
Tai reiškia, kad dėl Hormūzo sąsiaurio blokados ir visų sutrikimų per dieną prarandama maždaug 16 mln. barelių. Vadinasi, 25 dienų efektas globaliu mastu jau yra pasiektas, ir tai yra svarbus sprendimas, nes jau dabar matome tam tikrų stabilizacijos požymių.
– Galima ir kitaip palyginti: jeigu 400 mln. barelių, pasaulis per dieną sunaudoja 100 mln. barelių, tai yra keturių dienų norma.
Ž. Vaičiūnas: Taip.
– Bet jūs sakote, kad šis sprendimas jau duoda tam tikrų realių, apčiuopiamų rezultatų?
Ž. Vaičiūnas: Pirmiausia tai buvo bendras sprendimas, tai yra savanoriškas valstybių narių įnašas. Tada kiekviena valstybė narė sprendžia, kokia apimtimi ji galėtų tas atsargas įlieti į rinką...
– Svarbu paminėti, kad Lietuva to galutinai nepriėmė, ko gero, kitą savaitę galutinai priims sprendimą dėl kokio rezervo atlaisvinimo?
Ž. Vaičiūnas: Lietuvos atveju turime galimybę ir teisę atlaisvinti 12 dienų rezervą. Lietuva kaupia (čia yra privalomi reikalavimai) 90 dienų naftos ir naftos produktų atsargas. Pagal šį sprendimą turime galimybę 12 dienų tokia apimtimi sumažinti atsargų kiekį ir būtent kitą savaitę priimsime tokius sprendimus.
– Ir tai yra apie 80 tūkst. tonų naftos?
Ž. Vaičiūnas: Taip. Naftos produktų šiuo atveju Lietuva kaupia santykiu 50 ir 50 proc., t. y. 50 proc. sudaro naftos atsargos ir 50 proc. sudaro naftos produktai. Būtent apie tai kalbėsimės ir su rinkos dalyviais, kaip tai išdėlioti taip, kad būtų pasiektas didžiausias efektas stabilizuojant kainą.
– Pone Vaitiekūnai, ar, jūsų manymu, šių priemonių, šio rezervo užteks, žvelgiant iš šio vakaro taško, stabilizuoti kainoms? Nes, kaip jūs vaizdžiai pasakėte, kad kai nafta brangsta, degalinėse kaina kyla kaip raketa, o vėliau leidžiasi kaip plunksnelė.
K. Vaitiekūnas: Tai, vėlgi, grįžtame į tą neapibrėžtumą. Šios dienos kontekste dyzelinas yra pabrangęs apie 30 centų, bent jau taip buvo prieš kelias dienas. Tačiau viskas keičiasi gana sparčiai kiekvieną dieną, todėl pabrangimas šiuo metu siekia apie 30 centų.
Šitų atsargų panaudojimas leistų kažkiek amortizuoti didėjimą, ypač jeigu jis užsitęstų ir augimas tęstųsi. Tačiau dabar matome, kad jau kelias dienas naftos kaina lyg ir svyruoja tarp 90 ir 110 dolerių. Eidamas į laidą pažiūrėjau – kaina buvo sumažėjusi nuo šimto kelių iki 98 dolerių.
Todėl tokiame neapibrėžtume labai gerai turėti tokią amortizuojančią priemonę ir ja naudotis, ypač kai yra suteikta galimybė, ją tikrai turime išnaudoti. Be abejo, turime suprasti, kad tai yra laikina. Tai išorės veiksnys, kurį, jei būtų tas blogasis scenarijus, kažkaip paveikti būtų galima, bet tai būtų...
– Kas yra blogasis scenarijus?
K. Vaitiekūnas: Tai, ką jūs minėjote.
– 200 dolerių už barelį?
K. Vaitiekūnas: Na, kažkas tokio, kur jau tikrai kainai būtų labai didelis šokas. Žinant, kad tai išorinis veiksnys, mūsų valstybė tai turi, žinoma, bet kuri valstybė gali tai šiek tiek amortizuoti, bet ganėtinai ribotu mastu.
– Kai kurios valstybės suskubo priimti sprendimus ir kainas įšaldyti. Kalbama apie Vengriją ir Kroatiją. Kroatija įvardijo konkretų skaičių – 1,72 euro už litrą dyzelio. Vengrai konkretaus skaičiaus neįvardijo. Neaišku, ar tas mechanizmas pas juos apskritai paleistas.
K. Vaitiekūnas: Iš tiesų kai kurios šalys ėmėsi ganėtinai skubotų veiksmų. Supraskime, kad Vengrija dabar yra rinkiminiame cikle, pas juos greitai rinkimai, todėl turbūt ir tai ganėtinai stipriai darė įtaką jų veiksmams.
Kroatų mechanizmą mes dabar analizuojame ministerijoje, bandome pasižiūrėti, kaip jis veikia. Jis yra ganėtinai sudėtingas ir sofistikuotas. Bet bet kokiu atveju, kad ir kaip mes bandytume amortizuoti kainas per kokius nors mokestinius dalykus, per mūsų finansinius resursus, turime suprasti, kad mes tiesiog nuimame stresą vienoje vietoje, t. y. degalinėje stresas mažėja, bet tą stresą perkeliame kurs nors kitur, nes tie pinigai vis tiek iš kažkur paimami.
– Premjerė Inga Ruginienė prieš porą dienų kalbėjo, kad vienas iš galimų variantų yra įšaldyti kainas. Jūs tuo metu nebuvote Vilniuje, buvote Briuselyje, bet jūs gana kategoriškai pasisakėte prieš ir kad to nereikia. Ar jūsų pozicija dar gali kisti?
K. Vaitiekūnas: Žiūrėkite, tai tikrai yra vienas iš variantų, bet jis yra ganėtinai kraštutinis. Na, kaip valstybė gali tą įšaldyti? Taip, mes galime tą įšaldyti, bet mes tą turėsime kompensuoti arba tiesiog nebus kuro.
Tai yra mechanizmas, kuris reikalauja didelių finansinių resursų, kurie iš kažkur turi būti paimti. Jie gali būti paimti iš ateities kartų, t. y. skolinantis, arba iš kitų sektorių, t. y., pavyzdžiui, iš kelių remonto, iš kažkieno atlyginimų, iš dar kažkur, kur valstybė išleidžia. Tai turime tą gerai pasverti.
Finansų ministerija, kaip visada, mato visą paveikslą, ne tik vieną tašką. Vertiname tai žiūrėdami holistiškai, plačiai. Šiuo metu, mūsų nuomone, svarbiausia rasti tam tikrą kietą atramą šitoje nežinioje, kuri supa šitą konfliktą, ir iš to dėlioti galimus scenarijus.
– Čia, ko gero, sudėtingiausia šio klausimo dalis.
K. Vaitiekūnas: Čia yra sudėtingiausia.
– Pone Vaičiūnai, kokia būtų jūsų pozicija dėl kainos įšaldymo?
Ž. Vaičiūnas: Kaip minėta, yra įvairių galimų priemonių, nėra vieno sprendimo, kuris išspręstų situaciją. Esame globalios situacijos, globalaus kainų augimo įkaitai. Bet mūsų atsakomybė, be abejo, naudoti visas priemones, kurias mes galime.
Kaip ir minėta, pirmiausia kitą savaitę yra atlaisvinamas tam tikras atsargų kiekis. Tai greičiausia priemonė, kuri yra efektyviausia ir gali duoti efektą. Tai yra trumpalaikio veikimo, be abejo, priemonė. Mes turime 90 dienų terminą, per kurį turime teisę išdėlioti atsargas. Priimsime konkrečius sprendimus galbūt ir dėl trumpesnio termino, kad efektas būtų didesnis.
Antrasis aspektas, be abejo, yra ir akcizo klausimai, kiti dalykai, kurie gali būti mobilizuoti. Kainų įšaldymas arba kainų lubos, be abejo, yra kraštutinė priemonė, bet jeigu situacija jos reikalauja, jos negalime atmesti. Turime atsakingai į tai žiūrėti ir vertinti, nes pinigai irgi iš kažkur turi būti kompensuojami, turime tai irgi suprasti.
– Vašingtonas laikinai panaikino draudimą pirkti rusišką naftą. Pone Vaičiūnai, jūsų manymu, kiek tai yra būtinas sprendimas šiuo metu?
Ž. Vaičiūnas: Kaip tik pirmadienį Briuselyje bus Energetikos taryba, kur dar kartą aiškiai pakartosiu, jog tiek Europos Sąjungos šalys, tiek Lietuva yra aiškiai pareiškusi, kad (Lietuva, beje, buvo pirmoji, kuri atsisakė rusiškų dujų, naftos ir elektros energijos importo) čia tikrai neturėtume daryti jokių kompromisų, nes tai yra labai aiški darbotvarkė ir mes neturėtume keisti savo pozicijos. Ir tą patį turėtų daryti kitos Europos Sąjungos šalys.
Turime tam tikrų išskirtinių aplinkybių, bet svarbu, kad Europos Sąjungos lygiu mes jau priėmėme konkrečius įsipareigojimus. Yra teisės aktai, kurie numato, kad turime atsisakyti rusiškų dujų pirmiausia. Per Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungai, tikėtina, tas pats bus daroma ir dėl naftos. Ir šiuo atveju nekalbame apie sankcijas. Čia kalbame apskritai apie nuolatinį atsisakymą priimti.
– Yra priimtas sprendimas iki 2027 metų pabaigos visiškai atsisakyti?
Ž. Vaičiūnas: Būtent. Todėl neturėtume šituose sprendimuose daryti kokių nors korekcijų Yra kitų priemonių, kitų būdų, kaip turėtume ieškoti kainos stabilizacijos priemonių.
– Pone Vaitiekūnai, prieš porą dienų susitikdamas su Europos Sąjungos ministrais sakėte, kad atvirkščiai – turime griežtinti sankcijas Rusijai ir neduoti pinigų Putinui. Ir tada kitą dieną Amerika priėmė sprendimą laikinai panaikinti draudimą pirkti rusišką naftą. Kaip jūs matote tą sprendimą?
K. Vaitiekūnas: Manau, jog dabar yra tas metas, kai Rusijos ekonomika tikrai parodė įtrūkimo ženklus, kad pas juos yra problemų. Netgi ir jų pareigūnai tai pripažįsta. Manau, kad spaudimas turėtų būti didinamas. Šioje situacijoje Amerika priėmė sprendimą, kad dalis naftos, kuri yra pakrauta į tanklaivius, gali būti parduota ribotu laiku. Tai, be abejo, kažkokį efektą, kad tai padės Rusijai, šiek tiek duos. Kiek tas efektas reikšmingas? Turbūt reikėtų labiau įsigilinti, bet, be abejo, kad tai judėjimas ta kryptimi, kad Putinui situacija gerėja, o ne blogėja.
– Pone Vaičiūnai, apibendrinant, savaitės pradžioje situacija atrodė vienaip, litras dyzelino kainavo 2 eurus, dabar kaina krenta. Ką jūs prognozuotumėte daugiau?
Ž. Vaičiūnas: Prognozės toks negeras dalykas, žinote. Bet svarbiausia turbūt tai, jog visos institucijos dirbtų savo darbą. Mes kalbame ne tik apie Vyriausybę, bet ir apie Konkurencijos tarybą. Reikia žiūrėti, kad šioje situacijoje nebūtų piktnaudžiavimo.
– Jūs dabar matytumėte piktnaudžiavimą?
Ž. Vaičiūnas: Manome, jog reikalingas papildomas Konkurencijos tarybos dėmesys ar tyrimas, jis tikrai nepakenktų ir duotų visuomenei atsakymus, kad tokia situacija nėra piktnaudžiavimo objektas. Tai yra pirmas aspektas.
Antrasis aspektas, be abejo, reikia tikėtis, kad situacija stabilizuosis ir, kaip minėjau, bent jau turime trumpalaikių instrumentų, kurie galėtų duoti efektą. Kas bus toliau? Vyriausybė pasirengusi dirbti toliau, svarstyti visus variantus tam, kad pirmiausia užkirstume kelią infliaciniam šokui ir kitiems kainų kilimo veiksniams.
– Ačiū už Jūsų laiką ir atsakymus.
