Netrukus vairuotojams – akistata su nežinomybe: ekonomistai įvertino, ar ES užsukus rusišką kranelį, degalai Lietuvoje brangs

Nuo vasario 5 dienos Europoje Sąjungoje įsigalioja rusiškų naftos produktų embargas. Vadinasi, ES šalys degalus turės įsivežti iš kitų valstybių. Ekonomistai LRT.lt dalijosi įžvalgomis, kokių dyzelino ir benzino kainų galima tikėtis degalinių švieslentėse.

Rinka ruošėsi iš anksto

Lietuvos energetikos agentūros duomenimis, pastarosiomis savaitėmis vidutinės degalų kainos Lietuvoje didėjo nedaug: benzinas brango 0,8 proc. (0,012 euro/l), dyzelinas – 0,8 proc. (0,013 euro/l). Lietuvoje vidutiniškai benzinas kainavo 1,50 euro, dyzelinas – 1,67 euro.

Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas LRT.lt teigė, jog į sankcijas rusiškai naftai, naftos produktų embargą reikėtų žiūrėti kompleksiškai.

„Manau, kad trumpuoju laikotarpiu naftos, degalų kaina Europoje ir Lietuvoje tikriausiai padidės, bet tam įtakos turės du pagrindiniai aspektai. Pirmasis – rinkos toliau tikisi, kad vasarį JAV Centrinis bankas sulėtins palūkanų didinimo tempą ir kad kovą jie paskutinį kartą padidins palūkanas. Tai kelia bendrą rinkų optimizmą dėl naftos rinkos perspektyvų. Antrasis aspektas – Kinijos ekonomika, nes jau nuo šių metų kovo–balandžio tikriausiai pademonstruos spartesnį atsigavimą nuo kovido, karantino“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, minėti aspektai didins rinkų optimizmą dėl naftos, nes panašu, kad bus matomi pirmieji Kinijos ekonomikos atsigavimo požymiai.

„Konkrečiai sankcijos rusiškai naftai, manau, nebus pagrindinis aspektas, dėl ko gali kilti naftos ir būtent dyzelino kaina. Rinka apie šias sankcijas rusiškos naftos produktams žinojo jau pakankamai ilgą laiką, tai dažniausiai į tokias naujienas reaguoja iš anksto. Manau, kad artėjančios Europos Sąjungos sankcijos labai didelė dalis jau yra įskaičiuota į dabartinę naftos ir dyzelino kainą, dėl to dyzelino kainos konkrečiai dėl sankcijų kilti neturėtų“, – teigė A. Izgorodinas.

Dyzelino kaina gali augti

Pasak eksperto, tikėtina, kad dyzelino kaina šių metų pirmą ketvirtį didės, o tai gali tęstis maždaug iki gegužės arba birželio.

„Pirmas pusmetis žaliavų rinkoms apskritai turi būti pakankamai geras, bet antras pusmetis turi būti prastesnis, nes antrą pusmetį mes matysime daugiau požymių, kad į JAV ekonomiką kaip ir atėjo recesija, ir aš visiškai neatmetu galimybės, kad antrą pusmetį naftos kaina galėtų šiek tiek sumažėti arba stabilizuotis. Dabar naftos kaina siekia maždaug 80 dolerių už barelį“, – kalbėjo jis.

Anot ekonomisto, pirmąjį ketvirtį naftos kaina galėtų siekti apie 90 dolerių už barelį, antrąjį – ir 95 dolerius. Jo teigimu, naftos kainos augimas automatiškai didins benzino ir dyzelino kainas.

„Kiek žinau, praeitais metais Rusijos dalis, importuojant dyzeliną į Europos Sąjungą, siekė apie 50–60 proc. Dabar Rusijos dalis jau yra mažesnė negu 50 proc. Taip, ji lieka didelė, bet mums šiek tiek mažesnė, negu buvo praeitais metais. Tai reiškia, kad Europos Sąjunga ėmėsi sprendimų ir tiesiog importuoja dyzeliną iš alternatyvių tiekėjų“, – akcentavo pašnekovas.

Jo manymu, šiuo metu neturėtų būti keblu importuoti naftos produktus iš kitų vietų – jų yra ne tik Rusijoje, bet ir Arabų pusiasalio šalyse.

„Europoje nebus sudėtinga persitvarkyti ir pakeisti rusišką dyzeliną kitais produktais. Vien tas faktas, kad Europa įvedė ribojimus rusiško dyzelino importui, iš esmės rodo, kad Europos Komisija mano, kad jie be didesnių iššūkių rusiškos naftos produktus galės pakeisti kitais produktais. Priešingu atveju būtų paliktas kažkoks ilgesnis pereinamasis terminas“, – svarstė A. Izgorodinas.

Importuos daugiau naftos produktų ir iš Afrikos

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė LRT.lt kalbėjo, jog iš esmės reikia pasidžiaugti, kad Europa atsijungia nuo Rusijos kranelio.

„Iš kitos pusės, naftos perdirbimo rinkai tai siunčia tam tikrą signalą, nes atsisakoma rusiškų naftos produktų, o Europa visai reikšmingai buvo priklausoma nuo rusiško dyzelino, tad teks tą poreikį patenkinti likusiais kanalais. Natūralu, kad naftos perdirbimo rinką tai paveiks. Paklausą tenkins tiek Europoje, tiek Artimuosiuose Rytuose veikiantys naftos perdirbėjai, taip pat bus importuojama daugiau naftos produktų iš Afrikos. Iš esmės tai turėtų didinti būtent šių regionų naftos produktų paklausą. Atitinkamai atsivers galimybės tam tikram maržų padidėjimui“, – sakė ji.

Anot pašnekovės, degalų kainą galutiniam vartotojui lemia ne vien perdirbimo maržos – yra daugybė kitų veiksnių.

„Pagrindinis yra būtent žaliavinės naftos kainos, o dabar jos yra gerokai sumažėjusios. Tai kaip ir palankus veiksnys, bet šiaip apskritai naftos rinka yra labai neefektyvi, tokia oligopolinė ir politizuota rinka, tad numatyti, kaip toliau judės būtent kaina, labai sudėtinga, ypač dabar, kai tų ne ekonominių, o būtent geopolitinių įtampų yra labai daug“, – akcentavo ekspertė.

Anot jos, kalbant apie žaliavas, visada yra labai svarbus Kinijos veiksnys, nes ji yra kone pagrindinė ir didžiausia žaliavų importuotoja.

„Tarkime, jeigu Kinija nustos „žaisti“ pandemiją, galutinai panaikins apribojimus ir įvyks Kinijos atsigavimas, žaliavų rinkoms šitai suduos impulsą ir paklausai augant sureaguos kainų kreivės“, – teigė ekonomistė.

Kaip sakė I. Genytė-Pikčienė, dėl naftos produktų embargo Lietuvoje degalų nepritrūktų, nes turime savo perdirbimo gamyklą, pasaulyje vyrauja labiau recesinės nuotaikos.

„Tai rodo vangų apetitą naftai, naftos produktams ir atsispindi žaliavų kainoje. Degalų pakaks, turėtume būti ramūs, bet jau vidutiniam ar ilgam laikotarpiui, matyt, reikėtų suvokti, kad priklausomybė nuo iškastinio kuro, nuo šitos politizuotos ir nestabilios karinių konfliktų purtomos rinkos nėra sveika ir kuo greičiau įvyks transformacija, persiorientavimas į alternatyvas, elektromobilius ir panašiai, tuo mes būsime saugesni ir lengviau galėsime prognozuoti kainas, kurias mokėsime“, – pabrėžė pašnekovė.

Dyzelino kaina išlieka didesnė nei benzino

Ekonomistas Žygimantas Mauricas prognozavo, kad momentinio poveikio dėl rusiškų naftos produktų embargo neturėtų būti, nes rinkos dalyviai tam ruošėsi iš anksto.

„Poveikis jaučiamas nuo praeitų metų kovo. Žvelgiant į dyzelino ir benzino kainų dinamiką, labai akivaizdžiai matosi, kad dyzelino kaina yra didesnė nei benzino, ir tikėtina, kad tas pokytis ateityje bus panašaus lygio. (...) Lietuvoje turime tokią situaciją, kad mes labiau jaučiame [kainų] pokytį, nes šalyje didžioji dauguma lengvųjų automobilių, krovininis transportas yra dyzeliniai. Šiuo metu dyzelinas 17 euro centų brangesnis negu benzinas“, – kalbėjo pašnekovas.

Anot jo, didžiausias nežinomasis dėl kainų pokyčių yra Kinijos ekonomikos atvėrimas.

„Kinija atsivers ir šliūkštelės pinigų, kinai pradės keliauti daugiau tiek šalies viduje, tiek ir už šalies ribų. Taip pat, jeigu išvengsime didesnio ekonomikos sulėtėjimo pasaulyje, ta naftos kaina gali būti didesnė. Tada atitinkamai ir benzino, dyzelino kaina kils, o jeigu atvirkščiai, kaina bus mažesnė“, – sakė ekonomistas.

Pasak Ž. Maurico, daug dyzelino suvartoja krovininis transportas, tad, jei prekių pardavimai mažės, gali būti, kad dyzelino kaina ir nekils.

„Aš sakyčiau, kad didesnė tikimybė, kad kaina turėtų šiek tiek labiau sumažėti, neakcentuojant Kinijos atsivėrimo“, – teigė pašnekovas.