Rusijos karas su Ukraina palietė ir Lietuvos vairuotojus. Dėl išaugusių naftos kainų pasaulinėse rinkose dabar už litrą degalų lietuviai priversti mokėti brangiausiai per visą istoriją. Štai kai kuriose degalinėse už litrą dyzelino jau tenka mokėti daugiau kaip 2 eurus. Energetikos ministerija įtaria, kad degalinių tinklai galimai piktnaudžiauja situacija ir dirbtinai kelia kainas. Savo ruožtu degalinių atstovai pabrėžia, kad ministerija nesupranta, kaip veikia rinka. Portalas LRT.lt paaiškina, kas sudaro degalų kainą Lietuvoje.
Pokyčius lėmė naftos brangimas
Iki Rusijos karo su Ukraina „Brent“ naftos kaina svyravo apie 90 JAV dolerių už barelį. Vasario 24-ąją rusų kariuomenei pradėjus karinius veiksmus, naftos rinka į tai sureagavo žaibiškai – dar tą pačią dieną naftos kaina peršoko 100 JAV dolerių už barelį ribą ir toliau palaipsniui augo. Pikas buvo pasiektas kovo 6-ąją, kai „Brent“ nafta kainavo beveik 140 JAV dolerių už barelį.
Toks naftos kainų didėjimas atitinkami atsispindėjo ir degalinių švieslentėse Lietuvoje. Iki Rusijos agresijos Ukrainoje litras degalų kainavo apie 1,40 euro, o dabar benzino kaina yra apie 1,80, dyzelino – 1,90 ar netgi 2 eurus už litrą.
„Tam įtakos turėjo labai sparčiai išaugusi naftos kaina pasaulinėse rinkose. Dar ne taip seniai kaina neviršijo 100 dolerių, o dabar jau yra beveik 130 JAV dolerių už barelį. Todėl matomas 30 proc. augimas. Turint omenyje, kad dar susilpnėjo euras, šiuo metu litro naftos kaina yra 72 euro centai – tokios aukštos kainos dar niekada nebuvo. Rekordas buvo 2012 m., kai buvo 60 euro centų. Dabar turime 20 proc. didesnę naftos kainą, nei kada nors anksčiau yra buvę per visą istoriją“, – kovo 8 d. esamą situaciją LRT.lt komentavo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Degalų kainą sudaro 4 elementai
Žvelgiant į pasikeitusius skaičius degalinių švieslentėse svarbu suprasti, kad galutinę degalų kainą lemia ne tik naftos kaina bei degalinių antkainis, tačiau ir kiti mokesčiai. Oficialioje Energetikos ministerijos interneto svetainėje nurodoma, jog degalų kainą sudaro šie pagrindiniai elementai:
a) naftos kaina ir jos perdirbimo sąnaudos;
b) pridėtinės vertės mokestis;
c) akcizas;
d) pardavimo kaštai.
Naftos kaina yra reguliuojama rinkos ir nusistovi pasaulinės naftos paklausos ir pasiūlos kreivių sankirtoje, t. y. ten, kur nusistovi rinka. Naftos rinkos paklausa ir pasiūla paprastai priklauso nuo įvairių veiksnių, kaip, pavyzdžiui, jos išgaunamo kiekio, karinių konfliktų, neramumų naftos turtinguose regionuose bei kitų veiksnių.
Valstybė nustato degalams akcizų tarifo dydį. Lietuvos Respublikos akcizų įstatyme yra nustatytas variklių benzinui akcizų tarifas 466 eurų už 1000 litrų produkto. Atitinkamai gazoliams (dyzelinui) taikomas 372 eurų už 1000 litrų produkto akcizų tarifas.
Apmokestinimą pridėtinės vertės mokesčiu nustato Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymas. Šiuo metu Lietuvos Respublikoje naftos produktams yra taikomas standartinis 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifas.
Visi šie išvardyti dalykai ir formuoja degalų kainą, kurią galima išvysti Lietuvos degalinių tinkluose.
Dabar situacija pasikeitė
Kaip LRT.lt sakė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos vadovas Emilis Cicėnas, įprastai, kai degalinės pardavimo kainos yra kiek aukštesnės nei vienas euras už litrą, mokesčių dalis sudaro daugiau kaip 50 proc. galutinės degalų kainos.
Tuomet apie 43–45 proc. sudaro produkto pirkimo kaina prieš mokesčius ir iki 5–7 proc. pardavėjo dalis prieš išlaidas, nuolaidas ir pelną.
„Tačiau taip staigiai pakilus bazinei degalų kainai, šiandien mokesčiai sudaro mažesnę dalį nei įprasta, t. y. apie 42 proc. pardavimo kainos. Tuo metu bazinė pirkimo kaina jau sudaro apie 53–55 proc. Paprastai tariant, likusi pardavėjo dalis sunkiai siekia stabiliu periodu galimus 5–7 proc., kurie turi padengti visas išlaidas, nuolaidas ir pelną“, – aiškina E. Cicėnas.
Kainų lubų neprognozuoja
E. Cicėnas sako, kad mažmeninės degalų rinkos dalyviai turi ribotas galimybes sandėliuoti degalų atsargas, rezervuarų talpos yra pritaikytos rutininiam degalų poreikiui. Atitinkamai, jei prasideda didesnis, ypač panikos diktuojamas pirkimas, rezervuarų atsargos išsenka ir yra papildomos tuo momentu rinkoje galiojančia kaina.
„Vasario pabaigoje įvykdyta karinė Rusijos agresija prieš Ukrainą Lietuvoje taip pat sukėlė tam tikrą paniką. Tikrai nebuvo taip, kad prie degalinių rikiuotųsi kilometrinės eilės, tačiau į jas dėl visa ko suko tie vairuotojai, kurie įprastu metu to nebūtų darę, buvo pildomi ne tik transporto priemonių bakai, bet ir nešiojamos talpyklos. Intensyvesni klientų srautai nulėmė, kad visi kartu išnaudojome pigesnių degalų atsargas, o jas teko pildyti jau gerokai brangiau didmeninėje rinkoje kainuojančiais degalais“, – pastebi E. Cicėnas.
Pasak jo, šiuo metu ypač sudėtinga prognozuoti, kada didmeninės ir mažmeninės degalų kainos pasieks lubas, nes tai lems daugybė faktorių: kokią naftą pirks ir perdirbs Lietuva, kitos Europos bei pasaulio šalys, kaip situaciją rinkoje keis sankcijų griežtumas, vertybiniai pasirinkimai, politiniai sprendimai.
Vis dėlto, anot asociacijos vadovo, abejonių nekelia tai, kad Rusijos žaliavinės naftos atsisakymas kainuos vien dėl to, kad alternatyvaus tiekimo grandinės bus ilgesnės, sudėtingesnės bei brangesnės.
E. Cicėno teigimu, mažmeninėje prekyboje degalinių pelno marža sudaro apie 10 euro centų prie dabartinių kainų, neatskaičius nuolaidų, suteikiamų lojalumo programų dalyviams ar suteikiamas pardavimo skatinimo akcijų metu.
